Sąžiningai už šildymą mokėję klaipėdiečiai netikėtai sužinojo, jog yra skolingi šilumą tiekiančiai bendrovei. Paaiškėjo, bendrija šilumininkams nepervesdavo pinigų. Tokios žinios šokiruoti žmonės turės mokėti antrą kartą, nes atrasti iššvaistytus pinigus beveik nebėra galimybių, mat bendrijos pirmininkas mirė.

Aiktelėjo iš netikėtumo

Bendrijai, kurios nariai pateko į nepavydėtiną padėtį, priklauso du uostamiesčio devynaukščiai namai – daugiau nei šimtas butų.

Redakcijai bendrijos pavadinimas ir mirusio jos pirmininko pavardė yra žinomos, tačiau neskelbtinos dėl etikos sumetimų.

Bendrijoje galiojo tvarka, kad jos nariai už šilumą tiekiančios bendrovės „Klaipėdos energija“ suteiktas paslaugas atsiskaito ne tiesiogiai įmonei, o pinigus perveda bendrijai. Būtent ši turėjo atsiskaityti su šilumininkais.

Žmonės sąžiningai mokėjo už šildymą ir vandens pašildymą, tačiau jiems vis tiek teks padengti keliasdešimt tūkstančių litų siekiančius įsiskolinimus.

„Neseniai sužinojome, kad “Klaipėdos energija„ mūsų namams gali nebetiekti šilumos, nes esame bendrovei skolingi. Net aiktelėjome iš netikėtumo, juk kiekvieną mėnesį atsiskaitydavome už šias paslaugas. Pasirodo, kad buvusio bendrijos pirmininko, kuris mirė, nurodymu pinigai “Klaipėdos energijai„ nebuvo pervedami, o naudojami kitiems darbams, kurių net neprašėme“, – piktinosi gyventojai.

Svarstė apie paskolą

Bendrijos skola „Klaipėdos energijai“ – 30 tūkst. litų. „Jei šių pinigų nesumokėsime, žiemą tikriausiai liksime be šildymo, bent taip mus informavo“, – tvirtino klaipėdiečiai.

Todėl net buvo svarstoma, kad bendrija imtų paskolą ir padengtų šią skolą. Tačiau gyventojus išgąsdino tai, jog teks grąžinti ne tik paskolą, bet ir palūkanas, tad jų išlaidos gerokai išaugs.

„Galiausiai sutarėme iki šildymo sezono papildomai mokėti bendrijai, o ši pinigus perves “Klaipėdos energijai„. Gal iki šildymo sezono ir spėsime padengti įsiskolinimus. Tačiau tikrai pikta, kad antrą kartą turime mokėti už tą patį“, – apmaudo neslėpė gyventojai.

Tam, kad grąžintų 30 tūkst. litų skolą, žmonės kas mėnesį, atsižvelgiant į buto plotą, turės mokėti nuo keliasdešimt iki šimto litų.

Statėsi nuosavą namą?

Kur dingo bendrijai pervesti gyventojų pinigai už šildymą?

„Vieną dieną netikėtai į kiemą įriedėjo buldozeriai ir ėmė keisti šaligatvio trinkeles. Kai pirmininko paklausėme, kodėl tokie darbai vyksta, jei niekas neprašė, jis tik pasakė, kad tai ne mūsų reikalas“, – teigė pašnekovai, dabar patys ant savęs pykstantys, jog tąkart nebuvo ryžtingesni ir darbų nesustabdė.

Jau vėliau jie išsiaiškino, kad už naujas trinkeles iš bendrijos sąskaitos buvo sumokėta 50 tūkst. litų – išleisti ne tik už šildymą surinkti pinigai, bet ir kaupiamojo fondo lėšos.

Kai gyventojai buhalterės paklausė, kodėl pervesta tokia suma, ši esą atsakiusi, jog liepė pirmininkas ir daugiau nieko neaiškino.

„Pirmininkas tuo metu kaip tik statėsi nuosavą namą. Mes tikrai neprašėme, kad šaligatvių trinkelės būtų pakeistos“, – dievagojosi klaipėdiečiai.

Skolingi ir našlei

30 tūkst. litų – ne vienintelės papildomos išlaidos, kurias teks padengti bendrijos nariams.

Pirmininkas daugelį metų dirbo be atostogų. Jam mirus, našlei bendrija privalo sumokėti beveik 10 tūkst. litų už nepanaudotas atostogas.

„Ji yra paveldėtoja, todėl pinigus jai ir turėsime sumokėti. Jau sutarėme, kad kiekvienam butui bus po lygiai išdalyta ši suma“, – teigė pašnekovai.

Paklausti, kodėl nesikreipė į teismą, gyventojai patikino, kad taip patarė naujas bendrijos pirmininkas.

„Jis teigė, kad reikės samdyti advokatus, kurie brangiai kainuoja, o teisme vis tiek nieko nelaimėsime“, – tvirtino žmonės.

Naujasis pirmininkas komentuoti situacijos nepanoro.

Viltis – teismas

Teismuose labai dažnai bendrijų narių interesus ginantis teisininkas Mindaugas Steponavičius teigė, jog gyventojai per anksti nuleido rankas, nes dėl savo teisių dar gali pakovoti.

„Aišku, padėtį tikrai komplikuoja tai, kad buvęs bendrijos pirmininkas yra miręs. Tačiau tikėtina, kad teisme pavyktų pasiekti, jog gyventojai finansiškai nenukentėtų, jog nelogiška, kad jie antrą kartą turi mokėti už šildymą, kai už šią paslaugą jau yra atsiskaitę. Svarbiausia, kad žmonės turėtų tai patvirtinančius dokumentus“, – kalbėjo advokatas.

Jo teigimu, svarbiausia išsiaiškinti, kieno sprendimu be gyventojų sutikimo pinigai buvo išleisti šaligatvių trinkelėms.

„Pinigai išleisti bendrojo naudojimo objektui, todėl teisme būtų privalu įrodyti, kad tokie darbai nebuvo pirmo būtinumo ir jiems reikėjo gyventojų sutikimo, o jo nėra. Nuostolių atlyginimo reikėtų reikalauti iš asmenų, kurie priėmė sprendimą dėl trinkelių klojimo. Gal tai buvo ne pirmininko, o valdybos sprendimas. Tačiau jei nusprendė pirmininkas, nuostolių atlyginimo galima reikalauti iš paveldėtojų, kurie yra aiškūs. Juk gyventojai našlei turi grąžinti pinigus už velionio vyro nepanaudotas atostogas“, – aiškino M.Steponavičius.

Jis linkėjo gyventojams pakovoti už save ir rasti teisybę.

„Ši situacija dar kartą įrodo, jog bendrijos nariai turi kontroliuoti pirmininką, domėtis jo priimamais sprendimais, neleisti daryti, ką jis nori. Gyventojai tikrai nepakankamai kontroliuoja bendrijų pirmininkus, nevaikšto į susirinkimus, o kai kyla problemų, ieško kaltų, bet jau būna per vėlu arba labai komplikuota“, – reziumavo advokatas.

Skundžia pirmininkus

Klaipėdoje veikia apie pusketvirto šimto daugiabučių namų savininkų bendrijų.

Anot Klaipėdos savivaldybės Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėjos Violetos Gembutienės, skundų dėl bendrijų pirmininkų veiklos tikrai nėra daug – per pirmąjį šių metų pusmetį jų sulaukta 16.

Žmonės skundžiasi dėl įvairių priežasčių. Vieniems nepatinka, kaip pirmininkas gyventojams išdalija sandėliukus, kiti įtaria, kad namo renovacija vykdoma neteisėtai, treti skundžiasi, jog bendrijos vadovas nesirūpina namo stogo remontu, neduoda rūsio rakto, neteisingai nustatė mokestį už šildymo sistemų priežiūrą.

Ne vieną skundą parašė klaipėdietė iš Malūnininkų gatvėje esančio daugiabučio. Jos nuomone, bendrijos pirmininkas nusikalto todėl, kad jos butą paliko be šildymo.

Kai vyko namo šilumos punkto renovacija, ta ponia darbininkų neįsileido į butą. Spaudė darbų terminai, nes pinigai buvo gauti iš ES, todėl nuspręsta tą butą „apeiti“. Tikėtina, kad ponia ir neturės šildymo", – teigė V.Gembutienė.