Miškininkai kraupsta – dėl privatininkų interesų valstybė pasiryžusi iškirsti tūkstančius hektarų miško. Tai vyksta ne šiaip sau, o prižiūrint kažkam iš aukščiau.

Teks galąsti kirvius

Kretingos urėdas Antanas Baranauskas tikino negalintis suprasti valstybės vyrų požiūrio į miškų išsaugojimą.

"Mus pasiekiančios žinios kelia nerimą – valstybės vyrai turi savotišką požiūrį. Klaipėdos apskritis pagal miškingumą yra priešpaskutinėje vietoje, o vis skubama iškirsti tūkstančius hektarų valstybinio miško", – kalbėjo urėdas.

Vieną didžiausių kirtimų planuojama netoli Klaipėdos, Kairių kaime. Čia žadama statyti Klaipėdos viešąjį logistikos centrą. Šiam objektui Vyriausybės nutarimu numatytas 336,5 ha žemės sklypas.

"Čia visur valstybiniai miškai. Juos žadama kirsti. Kita ne ką mažiau skaudi problema – Šernų mišką zigzagais išraizgys dujotiekio trasa. Čia vėl teks kirsti medžius. Ką galvos klaipėdiečiai tai sužinoję? Juk Šernai viena mėgstamiausių poilsio vietų", – nerimavo A.Baranauskas.

Tiek Kairių kaime esančiame miške, tiek Šernuose valstybės interesams skersai kelio stoja privatininkai.

"Kažkas apie valstybinius planus galėjo žinoti, tie patys uostininkai žinojo, kad ketinama statyti logistikos centrą. O dabar staiga paaiškėja, kad logistikos centrui numatytoje vietoje 15 privačių asmenų susigrąžino 27 ha žemės. Kam valstybei išpirkinėti iš privatininkų, pigiau iškirsti mišką. Pradžioje tikino, kad logistikos centrui tereikės 50–70 ha, dabar jau prabilta apie 300–500 ha. Mūsų pozicija tokia – mes nenorime iškirsti net vieno hektaro ", – piktinosi urėdas.

Tikėjosi brangiai parduoti

Valstybės vyrų žvilgsniai į valstybinį mišką ėmė smigti tuomet, kai paaiškėjo, kad planuoto logistikos centro vietoje – dar prieš 10 ar 5 metus sugrąžintos privačios žemės.

Tačiau ėmus analizuoti, kodėl tai nutiko, kyla abejonių, ar Vyriausybė nežinojo ką daranti, ar kažkas subtiliai galėjo pasinaudoti situacija.

Pirmoji ir tiesiausia versija – šioje vietoje žemę skubėjo susigrąžinti tie, kurie galbūt ją vėliau tikėjosi valstybei labai brangiai parduoti.

Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojas Artūras Šulcas svarstė, kad nors ši versija jį ir galėtų įtikinti, tačiau verčiant priimtus Vyriausybės nutarimus kyla abejonių.

"Pernai vasarį Klaipėdos viešojo logistikos centro projektą Vyriausybė pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Kitas Vyriausybės žingsnis – tais pačiais metais balandį nutarta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinės teritorijos riboms priskirti 336,5 ha žemės sklypą Kairių kaime", – įvykių chronologiją dėstė A.Šulcas.

Vis dėlto tuomečiame nutarime šio sklypo ribos nusakytos tik preliminariai – tai teritorija tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo ir Vilhelmo kanalo vandenvietės.

"Labai žavingai viskas atrodo, tik yra viena "smulkmena": toje teritorijoje jau esama apie 30 ha privačios žemės", – tikino A.Šulcas.

Antras svarbus momentas – valstybei svarbiu ekonominiu projektu pripažintas logistikos centras numatomas statyti sklype, kuris nesiriboja su valstybiniu uostu.

"Tokio sprendimo negalėjo būti, nes pagal įstatymą uosto rezervinėms teritorijoms priskiriamos tik su uostu besiribojančios teritorijos. Antras aspektas – planuojamo logistikos centro sklypo ribos neapibrėžtos teritorijų planavimo dokumentu. Pasakymas, kad tai sklypas nuo gatvės iki gatvės – nieko nereiškia. Sklypų ribos nustatomos detaliuoju planu arba žemėtvarkos projektu. Tai numatyta įstatyme. Dar viena svarbi detalė – šio sklypo planas nebuvo paskelbtas "Valstybės žiniose", buvo skelbiamas tik Vyriausybės nutarimo tekstas", – stebėjosi A.Šulcas.

Įžvelgia sąmokslo teoriją

Dar prieš šiuos Vyriausybės nutarimus 2007 m. rugpjūtį, kai net nebuvo kalbama apie valstybinės reikšmės objektus, tuometis Klaipėdos apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius grąžino privatiems asmenims sklypus šioje teritorijoje.

"Tuo metu šios teritorijos buvo traktuojamos kaip laisva valstybinė žemė, ir buvo suformuoti žemės sklypai. Vyriausybė tarsi nežinojo, kad prieš metus žemė čia jau suformuota grąžinti. Apskrities viršininkas dar kurį laiką nepasirašė įsakymo grąžinti žemę, bet netrukus į apskrities administraciją kreipėsi šiuos privačius asmenis ginantys teisininkai ir įrodė, kad Vyriausybės nutarimai – kiauri kaip rėtis", – kalbėjo apskrities viršininko pavaduotojas A.Šulcas.

Keblią situaciją aiškinosi ir Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau jos atsakyme daroma išvada – žemę reikėtų grąžinti.

"Susimąsčius, kodėl taip atsitiko, peršasi išvada, kad Vyriausybė, prieš priimdama sprendimą dėl logistikos centro įkūrimo Kairių ir Stragnų kaimų vietovėse, turėjo žinoti, kad šiaurinė šios teritorijos dalis jau privati ir ji atriboja logistikos centrui numatytą teritoriją nuo uosto teritorijos. Maža to, šiam sprendimui statyti logistikos centrą prieštaravo Kretingos urėdija, dėl čia esančios trečiosios vandenvietės nesutiko ir Aplinkos ministerija", – tvirtino A.Šulcas.

Nors visi stojo piestu prieš šį sprendimą, Vyriausybė nepagrįstai, bet vis dėlto priiminėjo nutarimus.

"Kyla klausimas, kodėl palikta "skylių", ar sąmoningai ar ne? Peršasi atsakymas, kad sąmoningai. Atrodytų, jog didžiausią interesą šioje situacijoje turėjo tie 15 privačių asmenų, čia susigrąžinusių žemę. Nes jų teritorijos valstybei verkiant reikės ir ji privalės ją iš privatininkų išpirkti. Tačiau jei ši versija teisinga, Vyriausybės nutarimai neturėjo būti "skylėti". Jei tai planas, jis turėjo būti užbaigtas iki galo", – versijas kėlė A.Šulcas.

Prokuratūra atlieka tyrimą

Kol valstybė delsė ir, atsidūrusi keblioje padėtyje, susizgribo, kad savo siekiams įgyvendinti pati užkirto kelią, privatininkai pasirodė jau turį sprendimo pasiūlymą.

"Netoli "Draugystės" geležinkelio stoties jie sugebėjo susipirkti žemę ir pasiūlė čia statyti logistikos centrą. Logiškas verslininkų žingsnis. Uosto kompanijos taip pat tikina, kad joms nesvarbu, ar valstybiniame ar privačiame centre dirbti. Jei valstybė pati statytų centrą, jis vis tiek būtų išnuomotas privačiam kapitalui. Todėl lyg ir nesvarbu, kas jį pastatys, tik klausimas – kad tai būtų pigiau. Todėl lyg ir peršasi mintis, kad verslininkai gal ir galėjo siekti padaryti viską, kad valstybinis logistikos centras taip ir nebūtų pastatytas. Nes su valstybe konkuruoti – menkas "biznis". Pažiūrėkime, kaip tai tvarkoma pasaulyje. Dažniausiai tokie centrai kuriami privačių kompanijų", – kalbėjo A.Šulcas.

Visą šią istoriją narstančiai Klaipėdos apygardos prokuratūrai teko kreiptis į Teisingumo ir Susisiekimo ministerijas prašant pagalbos. Prokurorai liko aklavietėje – kaip vertinti Vyriausybės nutarimus dėl logistikos centro, kai jie nebuvo tinkamai paskelbti? Jie turėtų netekti galios. O aukso vertės sklypus valdantys privatininkai turėtų likti it musę kandę.

Trasa – su kampais

Dar viena valstybei reikalinga teritorija taip pat įstrigo dėl privačių interesų. Tik šįkart valstybės ir privatūs interesai susikirto Šernų miške.

Čia ketinama tiesti magistralinį dujotiekį nuo Tauragės iki Klaipėdos. Projektuotojams pasipriešino privačios žemės turintys gyventojai, todėl bandoma dujotiekį projektuoti išraizgant magistralę po visą mišką.

"Tačiau kaip teks pakloti tokį dujotiekį stačiais kampais, sunku įsivaizduoti. Kiek kainuos vien tokia devyniasdešimties laipsnių kampu nukreipta vamzdžio alkūnė? Mes siūlėme tiesti dujotiekį beveik tiesia linija, miško pakraščiu. Tačiau tam pasipriešino su valstybiniu mišku besiribojančios privačios žemės savininkai", – pasakojo Kretingos urėdas A.Baranauskas.

Pirko garsūs klaipėdiečiai

Vienas nepatenkintųjų dujotiekio atsiradimu – buvęs Klaipėdos apskrities valdytojas, dabartinis "Klaipėdos naftos" vadovas Jurgis Aušra.

"Čia mano žmonos protėvių žemė. Susigrąžinome 50 ha žemės šiose vietose. Aišku, kad nepatenkinti, o kodėl dujotiekis turi ribotis su mano žeme? Visi gyventojai prieš, mes siūlome, kad trasa eitų kvartalinėmis linijomis, tada ir miško tiek nereiktų kirsti. Kodėl valstybės interesai turi būti aukščiau žmogaus interesų?" – piktinosi J.Aušra.

Dujotiekio statytojai įsprausti į griežtas trasos pasirinkimo sąlygas – iš vienos pusės teritorija ribojasi su Ruslių piliakalniu, iš kitos – su privačiomis teritorijomis. Minijos ichtiologinis draustinis esą nebus kliudomas, nes dujotiekis drieksis po upe.

Kita šio dujotiekio kaimyne nenoromis taps Tuberkuliozės ligoninės vyriausioji gydytoja Violeta Baravykienė.

"Kur tai matyta, nuo mano namo jie nori dujotiekį nutiesti vos už 20 metrų? Jei nutiks avarija, kaip Širvintų rajone, aš išlėksiu į orą su visu namu. Butą Klaipėdoje esu palikusi sūnui, todėl čia nuolat gyvenu", – piktinosi žinoma medikė.

Rugsėjį aštuoni šios bendruomenės nariai kreipėsi į teismą ir užprotestavo tokius valstybininkų planus.

Šiose vaizdingose vietose sklypus ir sodybas įsikūrę žinomi klaipėdiečiai. Čia žemės turi Klaipėdos visuomenės sveikatos centro vadovas Rimantas Pilipavičius, jo pavaduotoja Dalija Stasiuvienė, Registrų centro Klaipėdos filialo vadovė Bronislava Piščekienė.

"Negali būti, kad valstybė nusispjautų į savo piliečius. Mes tikrai nesutiksime. Čia dauguma tų, kurie atgavo tėvų žemę. Ar yra apsukrių perpirkinėtojų, kurie žinojo, kad čia bus dujotiekis, aš nežinau. Tačiau visko gali būti, kai buvo geros kainos, tokiose vietose pirko visi", – svarstė J.Aušra.