Vis daugiau klaipėdiečių nebeišgali susimokėti už šildymą. „Nemokėsiu, nes nebeturiu iš ko“, – guodėsi daugiausia šilumos mieste suvartojančio Sulupės gatvės 13 namo gyventojas. Sąskaitos už sausį – trečdaliu didesnės nei už gruodį.

Neliko ir santaupų

Uostamiestyje yra 1 559 daugiabučiai, prijungti prie bendrovės „Klaipėdos energija“ šilumos tinklų. Dauguma tų namų pastatyti dar iki 1993 metų.

Anot įmonės Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktoriaus Virginijaus Zutkio, didžiausias beveik visų to meto namų trūkumas – mažas energetinis efektyvumas. Dėl to gyventojų išlaidos už šildymą yra daug didesnės nei atnaujintuose daugiabučiuose.

Prasčiausia padėtis – bendrabučiuose. Gruodį daugiausia energijos šildymui suvartojo Sulupės g. 13 namas – 34,7 kilovatvalandės kvadratiniam metrui apšildyti.

Šiame name 30 kvadratinių metrų bute gyvenantis 48 metų Edmundas Dromantas, už šildymą gruodį sumokėjęs 200 litų, su nerimu laukia sąskaitos už sausį.

„Tikriausiai sieks 300 litų. Nebemokėsiu, nors visada stengdavausi tai daryti. Prieš pusmetį netekau darbo, santaupos baigėsi. Dabar įsidarbinau, bet atlyginimas – 300 litų per mėnesį. Šeimą išlaikyti reikia“, – skundėsi klaipėdietis.

Gyvena pravertais langais

E.Dromanto ir jo žmonos pajamos per mėnesį – 900 litų. Pora augina šešiolikmetį sūnų. Per mėnesį šeima už komunalines paslaugas moka 400–500 litų.

„Tiek rytą, tiek per pietus, tiek vakare valgome sriubą. Į mišką gi neisi, nors likimas ir veja. Duokite darbo! Esu sveikas, galėčiau dirbti, bet darbo nėra, o mokesčiai auga“, – nelinksmai dėstė klaipėdietis.

E.Dromantas pasakojo, jog bute karšta. Langus tenka laikyti pravėrus dieną, naktį, kad būtų kuo kvėpuoti. Taip yra dėl to, jog name įrengtas šilumos mazgas aptarnauja dar tris namus.

„Mūsų daugiabutyje daug sunkiai besiverčiančių šeimų. Apie kitą būstą negali būti net kalbos. Vien kraustymuisi kiek pinigų reikia“, – svarstė vyras.

Meniu: makaronai ir bulvės

Tarp daugiausiai gruodį energijos suvartojusių namų – ir Sulupės g. 11A, Rumpiškės g. 5, Mokyklos g. 23 namas.

Pastarajame 18 kvadratinių metrų ploto bute su šeima gyvenanti 34 Jurgita Dužinskienė už šilumą gruodį mokėjo 130 litų. Per mėnesį mokesčiams moteris atseikėja 400. Pajamos siekia 700 litų.

„Esame bedarbiai. Auginame 11 metų vaiką. Kadangi turiu stuburo problemų, įsidarbinti nėra šansų. Maitinamės kruopomis, makaronais, bulvėmis. Stengiamės mokėti mokesčius, bet nežinau, kaip bus šį mėnesį. Jei liks skola, vasarą ją "išlyginsime“, – vylėsi klaipėdietė.

Žmonės nesirūpina ir patys

Sulupės g. 13 ir 11A namus administruojanti įmonė „Marių valdos“ priklauso bendrovei „City Service“. Jos Klaipėdos padalinio vadovas Mindaugas Genys neslėpė, jog šių namų būklė tikrai sudėtinga.

„Tarp čia gyvenančių asmenų yra ir asocialių. Jiems gerai taip, kaip yra. Tvarkingi žmonės, norintys ką nors pasiremontuoti, tampa nieko nenorinčiųjų įkaitais“, – teigė M.Genys.

Bendrovės „Klaipėdos bendrabutis“, administruojančios Rumpiškės g. 5, Mokyklos g. 23 namus, direktoriaus pavaduotoja Daiva Gelžinienė tvirtino, jog sąskaitos didelės, nes nėra renovuoti šilumos mazgai.

"Turime didesnių problemų. Reikia sutvarkyti bendro naudojimo patalpas. O gal įvertinę šilumos kainas ir keisime planus – atidėsime kosmetinius ar labai reikalingus vamzdyno remonto darbus", – svarstė D.Gelžinienė.

Sąskaitas augino šalčiai

Sausį vyravę šalčiai padidino visų klaipėdiečių sąskaitas už šilumą.

Anot V.Zutkio, per pastaruosius 10 metų šis sausio mėnuo buvo šalčiausias. Vidutinė temperatūra siekė 7,6 laipsnio šalčio – 7 laipsniais žemesnė nei gruodį. Tad sausį energijos ir sunaudota 37 proc. daugiau.

Sausį vidutiniškai vieno kvadratinio metro buto ploto apšildymas kainavo 5,12, o gruodį – 3,76 lito.

„Šalti orai išryškino, kiek daug įtakos šilumos vartojimui turi pastato būklė. Naujos statybos ir visiškai renovuotuose namuose kvadratinio metro buto ploto apšildymui energijos suvartojama dukart mažiau nei senos statybos“, – aiškino departamento vadovas.

Sumos pribloškia

Sąskaitos už šildymą Klaipėdoje skiriasi 5–6 kartus. Kai kuriuose naujos statybos ar renovuotuose namuose kvadratinio metro apšildymas atsieina 1,70–2,48 lito. Senos statybos namuose gali siekti ir 9,92–10,66 lito.

V.Zutkis pabrėžė, kad yra didelis skirtumas ir tarp naujos statybos butų.

„Viskas priklauso nuo temperatūros bute. Sumažinus ją laipsniu, sutaupoma apie 5 proc. šilumos“, – dėstė vadovas.

Pastebėta, jog daugiausiai šilumos suvartojama 1–2 aukštų namuose. Mažiausiai – aukštesniuose nei 5 aukštų namuose.

Už vasarį – dar brangiau

Vasarį Klaipėdoje įsigaliojo 6,9 proc. didesnė šilumos kaina nei sausį – 18,71 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio.

Šią savaitę paaiškės, kokia ji bus kovą.

V.Zutkis pabrėžė, jog taupyti galima ir paprastomis priemonėmis.

„Retai rasi namą, kur būtų uždarytos abejos laiptinės durys. Kai kur antrosios apskritai išimtos. O juk dvejos durys labiau sulaiko šaltį“, – teigė vadovas.

Šiluma išgaruoja ir per laiptinės langus, kurie neretai būna sudurstyti iš stiklo lakštų su tarpais.

Dar viena problema – nuimti radiatoriai laiptinėse. Dėl to vėsta ir butai.

Atmestinai nereikėtų žiūrėti ir į rūsius, nes juose driekiasi šildymo vamzdynai. Norint sutaupyti, patariama ir čia sudėti sandarius langus bei apšiltinti lubas.

Pensininkai irgi tvarkosi

Senos statybos namai daugiau šilumos vartoja ir dėl išbalansuotos sistemos – vienuose butuose yra šalta, kituose – karšta.

„Suderinti sistemą brangiai nekainuoja. Reikia renovuoti šilumos punktą, inventorizuoti butuose radiatorių skaičių. Ne paslaptis – gyventojai yra savavališkai įsirengę papildomų. Šildymo sistemos suderinimas iš karto būna efektingas“, – tvirtino vadovas.

V.Zutkis pasakojo, jog yra namų, kurie, panaudoję tokias priemones, sutaupo 20 proc. energijos. Tai Kauno g. 29, Debreceno g. 28, Kooperacijos g. 9, Brožynų g. 6.

„Šiuose namuose gyvena daug pensininkų. Renovacija jiems per brangi. Tačiau gyventojai kasmet ką nors susitvarko“, – pabrėžė V.Zutkis.

Retai rasi namą, kur būtų uždarytos abejos laiptinės durys. O antrosios kai kur apskritai išimtos.

Papildyta

Dėl senų trasų - nuostoliai

Per susidėvėjusias trasas išgaruojanti šiluma šildo žemę ir orą. Vietose, kur tinklai ypač nesandarūs, nutirpus sniegui sužaliavo žolė.

Bendrovės „Klaipėdos energija“ techniniai nuostoliai 2008 metais sudarė 13,8 proc. Kokie jie buvo pernai - dar skaičiuojama. Įmonės Šilumos tiekimo departamento direktoriaus pavaduotojo Arūno Smagurio teigimu, uostamiestyje trasų situacija, lyginant su kitais Lietuvos didmiesčiais, geriausia.

„Mūsų nuostoliai mažiausi. Klaipėdos trasose šilumos nuostoliai sudaro 13,8 proc., kai Lietuvos vidurkis - 16,7 proc. Kur kas didesni nuostoliai yra daugiabučiuose namuose. Juose prarandama apie 60 proc. šilumos“, - pasakojo pavaduotojas.

A.Smaguris tvirtino, jog šiluma trasose prarandama dėl jų susidėvėjimo.

„Problematiškiausios vietos yra ten, kur nepakeisti tinklai. Jų Klaipėdoje dar yra daug, nors ir kiekvienais metais atnaujiname dalį trasų. Problemų kyla ir pietinėje miesto dalyje, kur tinklai nėra seni. Prastai įrengti drenažai nepraleidžia viso vandens, apsemiamos gatvės, o kartu ir tinklai. Vanduo ardo izoliaciją. Dėl to išgaruoja vis daugiau šilumos“, - aiškino pavaduotojas.

Praėjusiais metais įmonė „Klaipėdos energija“ atnaujino 5,1 kilometrą šilumos trasų. Buvo pakeisti prieš 25-30 metų sumontuoti vamzdynai Rumpiškės, Paryžiaus Komunos, Debreceno gatvėse, Taikos ir Baltijos prospektuose bei Šilutės plente esančiose tinklų magistralėse.

Šie darbai kainavo 9,9 mln. litų. 50 proc. projekto vertės - 4,9 mln. litų finansuota iš ES regioninės plėtros fondo. Dar tiek pat į tinklus investavo įmonė „Klaipėdos energija“.

A.Smaguris tvirtino, jog buvo numatyta renovuoti trasas ir šiemet. Tam žadėta skirti apie 12 mln. litų iš ES fondų ir įmonės „Klaipėdos energija“ lėšų. Tačiau kol kas tokiems projektams lėšų iš ES fondų skirta nėra.

„Jei nebus skirta parama, atnaujinsime tiek trasų, kiek turėsime savo lėšų. Kol kas sunku pasakyti, kokia tai bus suma“, - teigė pavaduotojas.