Mokesčius geriau mokėti grynaisiais?

Vyresnio amžiaus žmonės sunkiai priima technologines naujoves. Bankų duomenimis, Lietuvoje senjorai apie 8 proc. savo išlaidų apmoka mokėjimo kortele, tuo pat metu Estijoje – beveik trečdalį. Vis dėlto iki 2011 m. pabaigos bendras mūsų senjorų naudojimasis elektroninės bankininkystės paslaugomis išaugo iki 10 proc.

Masalas piktavaliams

Teigiama, kad Lietuva – gryniesiems pinigams viena „ištikimiausių“ valstybių Europoje. Ypač sunkiai įpročius linkę keisti vyresnio amžiaus žmonės.

Mokėjimo kortelė, bankomatas, elektroninė bankininkystė jauniems žmonėms – neatsiejama kasdienių finansų valdymo dalis, o vyresniam žmogui dažnai šitai yra nepažįstami, nesuprantami, baimę keliantys įrankiai.

Įprasta, kad pensijos gavimo dieną senjorai atvyksta į banko padalinį, laukia eilėje, pasiima visą gautą mėnesio pensiją grynaisiais ir išeina.

Nereti atvejai, kaip tokį senolį iki namų „palydi“ piktavaliai arba namuose laikomus pinigus išvilioja įvairūs sukčiai.

Internetas – ne baubas

Klaipėdietė Genovaitė Elena Ingaunienė, prieš išeidama į pensiją, 17 metų dirbo Lietuvos banko Klaipėdos skyriuje.

67-erių moteris ne tik pati aktyviai naudojasi internetine bankininkyste, bet ir konsultuoja bei šito moko savo bendraamžius.

„Aš dar darbe nemažai dirbau kompiuteriu. Man nebuvo jokių problemų. Bet šiaip vyresnio amžiaus žmonėms tai yra sunku. Jei su savo bendraamžiais pasikalbu, parodau, kaip naudotis internetu, tvarkant sąskaitas, žiūrėk, vienas kitas jau ir išmoksta“, – pasakojo G.E.Ingaunienė.

Labiausiai senjorai linkę nuo sąskaitos nusiimti visus pinigus, nors turi banko kortelę, kuria tą patį galėtų padaryti ne kasoje, bet bankomate. Tačiau jie stovi banke, laukia eilėje, tikino pašnekovė.

Bijojo ir mobiliųjų telefonų

Lietuvoje pensijas per kredito įstaigas gauna 67 proc. pensininkų, 20 proc. – per paštą, 13 proc. pensijų atnešama į namus.

Buvusi banko darbuotoja G.E.Ingaunienė stebisi, kodėl senjorai nesinaudoja bankomatais. Juk ten pinigus išsigryninti paprasčiau.

„Tik nereikia nešiotis užrašyto pin kodo, jei jo nežino kitas asmuo, ta kortele pasinaudoti negalės. Kodą reikėtų atsiminti, o jei jis sunkus, galima pakeisti į lengvesnį“, – G.E.Ingaunienė dėstė motyvus, kuriais bando įtikinti savo bendraamžius nebijoti naujovių.

Kaip naudotis bankomatu, pasitikrinti sąskaitas, pasižiūrėti išrašus, galima teirautis bet kurio banko skyriuje. Jo darbuotojai paaiškins, kaip banko kortele naudotis parduotuvėje.

Namie interneto prieigą turintys senjorai dažniausiai naudojasi internetine bankininkyste, tačiau tokių nedaug.

Kai kurie bankai net ėmėsi organizuoti nemokamus kursus, kuriuose šių dalykų moko.

„Žmonės bijo iš įpročio turėti pinigus kišenėje ir mano, kad taip saugiau. Tai tas pats, kaip anksčiau bijojo mobiliųjų telefonų, o išmoko ir visiems gerai“, – G.E.Ingaunienė tikino, kad internetinės bankininkystės baimė praeis bėgant laikui.