Miesto šventėse gali skambėti vien tik liaudies dainos. Taip nemokamų renginių organizatoriai ketina kovoti prieš Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros renkamus, bet su logika visiškai prasilenkiančius mokesčius.

Apmokestino giesmes

Didžiausias konfliktas kilo tarp šios agentūros (LATGA-A) ir Palangos kultūros centro.

Asociacija nemokamų kurorto švenčių organizatorius padavė į teismą ir siekia iš jų prisiteisti beveik 90 tūkst. litų, nes tiek esą šie nesumokėjo per 2008-uosius ir šiuos metus.

Šią savaitę Palangos kultūros centras teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašo jį atmesti bei panaikinti turto areštą.

Kultūros centro direktorius Nerijus Stasiulis neslėpė pasipiktino LATGA-A darbo metodais.

„Kodėl asociacijai reikia mokėti už tai, kad organizuojame nemokamus renginius? Jie yra nekomerciniai, naudos nesiekiame, bet vis tiek turime mokėti. Tie 90 tūkst. litų yra beveik tokia pati suma, kuri numatyta kitais metais skirti visų Palangoje vyksiančių renginių organizavimui“, – teigė N.Stasiulis.

Jis pateikė absurdišką pavyzdį. Šiemet kurorto bažnyčioje Palangos kultūros centras organizavo Sausio 13-osios minėjimą.

„Už tai, kad bažnyčioje buvo sugiedotos kelios giesmės ir patriotinės dainos, asociacijai turime sumokėti 125 litus“, – tikino direktorius.

Pinigų rinkti – į pamokas?

LATGA-A mokesčius už nemokamuose renginiuose skambančius autorių kūrinius renka pagal nustatytus tarifus.

Jie apskaičiuoti pagal tikėtiną renginyje dalyvausiančių žmonių skaičių.

Pavyzdžiui, jei manoma, kad šventėje bus iki 500 žiūrovų, reikės sumokėti 125 litus. O jei susidomėjusiųjų skaičius, tikėtina, viršys 10 tūkst. žmonių, teks pakloti 2 tūkst. litų be PVM.

Nustatant tarifą, visiškai neatsižvelgiama į tai, kiek šventėje skambės kūrinių, kiek iš jų yra parašyti autorių, kurie priklauso LATGA-A.

„Pagal tokią tvarką, kaip dirba LATGA-A, ji turėtų imti mokestį ir iš muzikos mokyklų, už bendrojo lavinimo mokyklose vykstančias muzikos pamokas, juk jose taip pat skamba autorių kūriniai, asociacija galėtų apmokestinti ir saviveiklininkų kolektyvų repeticijas“, – ironizavo N.Stasiulis.

Tačiau LATGA-A generalinio direktoriaus pareigas laikinai einantis Marius Kuzminas patikino, jog asociacija neadministruoja kūrinių naudojimo mokyklose ir artimiausiu metu neketina to daryti.

Nustatė iš akies

Didžiausia Palangos kultūros centro skola asociacijai susidarė dėl organizuotų dviejų sezono atidarymo švenčių, kuriose dalyvavo daugiausiai žmonių.

„Nors šventė viena, bet vyksta atskiri renginiai, todėl LATGA-A juos atskirai ir apmokestino. Gavome sąskaitą – už vieną šventę apie 15 tūkst. litų. Asociacija visiškai neatsižvelgia, kad kultūros centras organizavo ne visus renginius. Tiesiog interneto svetainėje pažiūrėjo programą, įvertino, kurie renginiai sulauks daugiausiai žiūrovų, ir pateikė didžiulę sąskaitą“, – teigė N.Stasiulis.

M.Kuzminas aiškino, kad apmokestinti nemokamus renginius, ypač, jei jie pritraukia daug žmonių – normalu.

„Organizatoriai samdo tik atlikėjus, kurie dainuoja kitų autorių dainas. Jei atlikėjas pats yra ir autorius, tai jis dažniausiai dalį autorinių teisių yra perleidęs kokiai nors leidybinei kompanijai, ji yra mūsų narė, todėl jai taip pat turi būti mokamas autorinis atlyginimas“, – priežasčių pagrįsti mokesčių rinkimą rado LATGA-A laikinasis vadovas.

Kūryba – kaip elektra

Paklaustas, ar logiška apmokestint ir valstybines šventes, istorinių sukakčių minėjimus, kuriuose skamba patriotinės dainos, M.Kuzminas taip pat turėjo savų argumentų: „Organizuojant renginį yra išlaidų, pavyzdžiui, sumokėti už elektrą. Mokestis autoriams – taip pat yra renginio organizavimo išlaidos. Kodėl kūrėjai turėtų nukentėti?“

Palangiškis N.Stasiulis piktinosi ir tuo, jog LATGA-A neleidžia tiesiogiai sudaryti sutarčių su pačiais kūrėjais.

„Juokingiausia, kad autorius sutinka pasirašyti sutartį, leidžia, kad jo kūrinį viešai nemokamame renginyje atliktų Palangos pučiamųjų orkestras. Bet asociacijai turime ir už tai sumokėti“, – pasakojo N.Stasiulis.

M.Kuzminas vėl rado kaip atsikirsti. Jo teigimu, LATGA-A asociacijos nariai negali patys pasirašyti sutarčių, kuriomis leistų viešai atlikti savo kūrinius.

„Žinote, jie kūrybos žmonės. Juos lengviau įkalbėti perduoti kūrinį pigiau ar nemokamai. Mes tam ir esame, kad gintume jų teises“, – užtikrintai kalbėjo LATGA-A vadovas.

Pasiima savo procentus

LATGA-A turi beveik 4 tūkst. narių, kurių teises ir gina.

Ji taip pat užsienio kompanijoms moka už jų autorių Lietuvoje skambėjusius kūrinius surinktus mokesčius.

Anot M.Kuzmino, kiekvieno renginio organizatorius pateikia sąrašą, kokie kūriniai renginyje skambėjo. Pagal tai ir išskirstomas surinktas autorinis atlyginimas.

„Mano žiniomis, LATGA-A šiuo metu įvairiuose teismuose turi per 200 bylų, kuriuose siekia išsiieškoti nesumokėtus mokesčius. Vadinasi, jie nusisamdė gerus juristus ir mokesčius renka tik mechaniškai, neatsižvelgdami į autorių interesus“, – spėjo N.Stasiulis.

Surinkti kuo daugiau mokesčių LATGA-A išties suinteresuota, nes jai lieka vidutiniškai 21 proc. surinktų autorinių atlyginimų.

„Esame privati asociacija. Finansavimas iš valstybės mums neskiriamas, todėl iš surinktų pinigų turime ir autoriams sumokėti, ir išsilaikyti“, – aiškino M.Kuzminas.

S.Povilaičio nebebus

Tačiau panašu, jog surenkamų litų gali mažėti, nes kai kurie renginių organizatoriai asociacijai nusiteikę skelbti karą. Vienas tokių – Palangos kultūros centras.

„Dabar kaupiu informaciją, kurie autoriai nepriklauso LATGA-A, kokie kūriniai nepatenka į jos repertuarą. Galiu pasakyti tik tiek, kad didžiausias Lietuvos kurortas bus priverstas atsisakyti žinomų atlikėjų, šlageriais tapusių kūrinių. Didžiausiuose miesto šventėse koncertuoti kviesime jaunus atlikėjus arba dainuosime lietuvių liaudies dainas. Ne mes kalti, kad žiūrovai nebeišvys Edmundo Kučinsko ar Stasio Povilaičio. LATGA-A savo autoriams užkerta kelia būti girdimiems“, – išeitį rado N.Stasiulis.

Teiksi paramą – mokėk

Klaipėdos Pilies džiazo festivalio organizatorė Inga Grubliauskienė taip pat teigė, kad renginiuose atlikėjai dainuos liaudies dainas, kurias prieš 200 metų sukūrė juodaodžiai pjaudami cukranendres.

„Kitos išeitis, kaip kovoti su LATGA-A, nematau. Blogiausia, kad jų niekas nekontroliuoja, niekam negali pasiskųsti“, – apmaudo neslėpė I.Grubliauskienė.

Ji pasakojo, kad praėjusiais metais, kai buvo organizuotas vienintelis Pilies džiazo festivalio renginys – padėka ištikimiausiems rėmėjams ir klausytojams, asociacijai reikėjo sumokėti per tūkstantį litų.

„Paradoksas, bet renginys buvo ne tik nemokamas. Jis buvo skirtas surinkti pinigų vėžiu sergančiam kolegai. Taigi organizavome paramos koncertą, bet turėjome susimokėti. Be to, jei autoriai groja savo kūrinius, reikia sudėtingiausių raštų įrodyti, jog mes neprivalome mokėti mokesčių“, – prisiminė I.Grubliauskienė.

Viešpatauja visiškas absurdas

Ji tikino, kad nedraugiški santykiai su LATGA-A tęsiasi jau ne vienerius metus. Tačiau susitarti niekada nepavyko.

Paprašiusi mažesnių mokesčių, I.Grubliauskienė išgirsdavo repliką, kad geriau patylėtų, nes asociacija priskaičiuos visus senamiesčio gyventojus, kurie savo butuose girdi festivalio muziką, todėl mokesčiai dar labiau išaugs.

„Tai, kaip elgiamasi su nemokamų renginių organizatoriais, yra lengvas šantažas“, – karčia patirtimi dalijosi I.Grubliauskienė.

Ji apgailestavo, kad jei tokia situacija nesikeis, nemokamų renginių visai nebeliks.

Įstaigos „Jūros šventė“, organizuojančios didžiausią Klaipėdoje nemokamą renginį, direktorius Remigijus Mockus teigė, kad problemų su LATGA-A neturi, nes išsiaiškino bendravimo būdą.

Kadangi kai kuriuos Jūros šventės renginius organizuoja kitos kompanijos, jos ir įsipareigoja sumokėti asociacijai.

„Yra įstatymai, tvarka, pagal kurią tie mokesčiai renkami. Ar jie logiški, kitas klausimas. Aišku, būtų geriau, jei mokesčių būtų kuo mažiau“, – pripažino R.Mockus.

Paklaustas, ar nekyla grėsmė, jog visi renginiai bus apmokestinti, R.Mockus problemos neįžvelgė. Jo žodžiais, LATGA-A darbuotojai yra lankstūs ir su jais pavyksta susitarti dėl mažesnių mokesčių. Pavyzdžiui, įtikinti, jog dieną vykstančiame renginyje nebūna 10 tūkst. žiūrovų, todėl ir mokesčiai už jį turi būti mažesni.