Baltijos jūros lygis ir vandens temperatūra kasmet kyla, tačiau net ir žvelgiant į ilgą perspektyvą Lietuvos žmonės tai didelės įtakos neturės, teigia Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkė Jūratė Kriaučiūnienė.

Šia nuomonę LEI Hidrologijos laboratorijai vadovaujanti Jūratė Kriaučiūnienė išsakė BNS paprašyta pakomentuoti naują Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) ataskaitą apie klimato pokyčius Baltijos jūroje.

Ataskaitoje pavadintoje "Klimato kaita Baltijos jūros teritorijoje, HELCOM įvertinimas 2013" teigiama, jog per 21 amžių Baltijos jūros lygis gali pakilti nuo 0,6 iki 1,1 metro.

"Šiokie tokie statistiniai pokyčiai yra fiksuojami ir dėl temperatūros, ir dėl upių nuotėkio. Jie taip pat rodo apie Baltijos jūros lygio kilimą mūsų priekrantėje, kad jis kinta maždaug 0,3 centimetro per metus", - teigė mokslininkė.

"Kai mes į tą 100 metų perspektyvą žiūrėjome Lietuvos gyventojams neturėtų būti ko labai baimintis. Net jeigu Baltijos lygis kyla, mūsų priekrantėje nėra tokia tragiška situacija, kaip olandams, kurių daug žemių yra žemiau jūros lygio. Pagal mūsų skaičiavimus, pokyčiai bus, bet jie ne tokie drastiški, mums ypatingos įtakos jie neturėtų turėti", - sakė ji.

J.Kariaučiūnienės teigimu, per pastaruosius 20 metų Baltijos jūros temperatūra padidėjo vienu laipsniu.

"Temperatūriniu atžvilgiu pagal įvairius scenarijus prognozuojama, kad per 100 metų temperatūra Lietuvos teritorijoje gali padidėti nuo 2 iki 4 laipsnių. (...) Bet jei kalbėti apie ateitį, tai viskas priklauso nuo tų globalių scenarijų, kurių mes Lietuvoje nekuriame", - pažymėjo mokslininkė.