Kitąmet remtini vaikai liks be nemokamų pusryčių, o ir visi kiti moksleiviai turės brangiau mokėti už patiekalus valgyklose. Tokį negailestingą sprendimą diktuoja kiauras biudžetas ir po Naujųjų gerokai brangsianti elektra.

Laimėjo 15 derybų

Tačiau, regis, niūrios perspektyvos nerimą kelia ne visiems. Kretingos rajone monopoliu kvepiančio nemokamo maitinimo konkurso aplinkybes aiškinasi Viešųjų pirkimų tarnyba.

Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė kreipėsi į šią tarnybą su prašymu ištirti, ar nebuvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas.

Net 15 Kretingos mokyklų neskelbiamų derybų būdu sudarė sutartis su ta pačia individualia įmone nemokamam socialiai remtinų moksleivių maitinimui.

Į K.Vintilaitę kreipėsi dar liepą iš konkurso pašalinta įmonė „Kretingos maistas“. Bendrovė buvo nustebinta, kad konkursas buvo staiga nutrauktas, o viso rajono mokyklose socialiai remtinų mokinių maitinimas, kurio vertė gali siekti 6 mln. litų, perduotas vienai bendrovei be konkurso.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, jei paslaugos kaina viršija 100 tūkst. litų, būtinas viešas pirkimo konkursas, kurio metu atrenkama pigiausias ir geriausias paslaugas teikianti įmonė.

Kiekviena mokykla esą atliko neskelbtinas derybas individualiai ir net 15-oje jų susiderėta su ta pačia Mažeikiuose įsikūrusia I.M.Narmontienės įmone.

Pagal įstatymą neskelbiamos derybos galimos tik tuomet, jei sutarties vertė nesiekia 100 tūkst. litų. Iš konkurso išstumta įmonė tikina, kad su 100 tūkst. suma galima išsiversti nebent vaikus maitinant pusbadžiu.

Pažeidimų įžvelgia, bet netirs

Viešųjų pirkimų tarnybos Prevencijos ir kontrolės skyriaus vedėja Jolita Rima Puškorienė tikino, kad gautame skunde kai kurie faktai iš tiesų kelia įtarimų.

„Iš pateiktos informacijos matyti, kad pačios mokyklos turi teisę vykdyti pirkimus. Mes turime informaciją apie keturias mokyklas, kurių pirkimai pareiškėjui sukėlė įtarimų. Tai S.Daukanto, Salantų, Darbėnų vidurinių ir Kūlupėnų pagrindinės mokyklos vykdyti pirkimai. Dėl dviejų iš šių mokyklų mes prašysime pirkimų dokumentų vertinimui, dėl dviejų net neprašysime. Paaiškinimus turės pateikti Kūlupėnų pagrindinės ir S.Daukanto vidurinės mokyklos. Perkančiosios organizacijos supaprastintus pirkimus vykdo pagal savo pasitvirtintas taisykles. O jas pagal viešųjų pirkimų įstatymo direktyvas privaloma skelbti Viešųjų pirkimų tarnybos tinklalapyje. Tai nebuvo padaryta“, – aiškino skyriaus vedėja J.R.Puškorienė.

Dėl tarnybos atliekamo tyrimo viešųjų pirkimų konkursas nebus atšauktas, tačiau pareiškėjui J.R.Puškorienė siūlo kreiptis į teisėsaugą.

„Pareiškėjas nepasinaudojo teise kreiptis į teismą. Pagal įstatymą negalima suskaldyti pirkimo vertės tam, kad būtų galima vykdyti supaprastintą pirkimą. Tačiau, kita vertus, savivaldybė, paskelbusi visų rajono mokyklų viešojo maitinimo konkursą, eliminuotų smulkesnius rinkos dalyvius, nes stambiam užsakymui pajėgtų konkuruoti tik didelės įmonės. Ar tai gali būti susitarimas, kad visose mokyklose derybas laimėjo viena įmonė, pareiškėjas gali prašyti išsiaiškinti Specialiųjų tyrimų tarnybos“, – tikino J.R.Puškorienė.

Nemokamų pusryčių nebus

Šiais metais vien Kretingos rajone nemokamai maitinama 2090 moksleivių. Specialistai prognozuoja, kad prašančiųjų nemokamo maitinimo gali tik daugėti.

Klaipėdoje nemokamus pusryčius gauna 1812 mokinių, nemokamai pietauja 2522 vaikai. Tačiau nuo kitų metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo atsisakyti nemokamų pusryčių. Skylėtas biudžetas esą pajėgtų socialiai remtinų šeimų vaikus nemokamai pamaitinti tik kartą per dieną.

Tačiau mokyklų vadovai tikina sukantys galvą ne tik dėl augančios eilės prie nemokamų pietų. Didžioji dalis uostamiesčio mokyklų nesamdo privačių įmonių, o pačios organizuoja maitinimą.

Iš 32 ugdymo įstaigų tik 11 sudarė sutartis su privačiomis įmonėmis. Dviejuose trečdaliuose mokyklų dirba etatinės mokyklos virėjos. Tokių mokymo įstaigų vadovams siaubą kelia nuo kitų metų brangsianti elektros energija, išaugsianti karšto ir šalto vandens kaina. Jau garsiai svarstoma, kad teks branginti patiekalų kainas.

„Viskas priklausys nuo elektros kainos. Valgyklų darbuotojos turi pagaminti ir pigiai, ir skaniai, kitaip niekas neateis valgyti. Jos pačios privalo susimokėti už vandenį, elektrą, pačios užsidirba algą ir sumoka "Sodros" įmokas. Tačiau palyginti su visos mokyklos išlaidomis, valgykla suvartoja pusę visos elektros energijos įstaigoje. Todėl išaugę elektros kaštai privers kelti patiekalų kainas. Kiek jie brangs, dar anksti prognozuoti, tačiau, spėju, kad mažiausiai – 10 proc. Jei energija pabrangs 50 proc., patiekalų kainos šoktelės dar daugiau“, – tikino Vytauto Didžiojo gimnazijos vadovas Stasys Ruiba.

Jau aišku, kad elektros kaina turėtų kilti 28–30 proc. Nuo kitų metų pradžios kilovatvalandė gali kainuoti 45 centus.

Draudimų įvesti nepavyko

Mokyklos direktorius pripažįsta, kad maitinimo paslaugą įmanoma vystyti tik tuomet, kai mokykloje valgo ne tik moksleiviai, bet ir pedagogai.

„Kitaip neapsimokėtų laikyti valgyklų. Pas mus gausiai valgo studentai. Miesto centre įsikūrusios mokyklų valgyklos išgyvena dėl aplinkinių biurų darbuotojų. Bandymas uždrausti miestiečiams pietauti mokyklose baigėsi tyla“, – pastebėjo S.Ruiba.

Pavasarį garsiai skambėjęs vienos tarybos narės grasinimas uždrausti klaipėdiečiams valgyti mokyklose subliūško.

„Jokio atsakymo dėl vienokio ar kitokio sprendimo nesame gavę. Žinau, kad lyg ir buvo kreiptasi į Seimą, tačiau apie tai, kokį atsakymą gavo administracija, nesame informuotos“, – tikino Švietimo skyriaus specialistė Jolanta Ceplienė.

Siūlo ir vegetarišką maistą

Kitas kelias organizuojant moksleivių maitinimą – sutartys su įmonėmis, teikiančiomis tokią paslaugą.

„Kai tvarkosi pati mokykla, maitinimas – direktoriaus galvos skausmas. Kitu atveju už viską atsako įmonė“, – pastebėjo J.Ceplienė.

„Ąžuolyno“ gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė tikino, kad penktus metus moksleivius maitinančia įmone yra visiškai patenkinta.

„Kainos ir asortimentas mus tenkina. Neseniai vaikai paprašė vegetariškų patiekalų ir jų netrukus atsirado mūsų valgiaraštyje. Iš tiesų įmonė pati moka už elektrą, tačiau kiek gali pabrangti maitinimas, kai išaugs energijos kaina, mes negalime atsakyti. Kiek žinoma, elektros energijos kaina bus apskaičiuota tik lapkričio pabaigoje. O jau šią savaitę svarstomi biudžetai. Mes nesame tikri, jog asignavimų kitiems metams mums užteks“, – kalbėjo „Ąžuolyno“ gimnazijos vadovė.

Pelnas – iš antkainio

Pasak Švietimo skyriaus specialistės Aušros Misevičienės, mokyklų valgykloms nustatytas maksimalus patiekalų antkainis – 50 proc. Todėl valgyklų vedėjos dar tik svarsto, kaip teks elgtis po sausio 1-osios.

„Mūsų antkainis sudaro 50 proc. Vadinasi, prašysime savivaldybės, kad leistų jį kelti. Dar neanalizavome, tačiau laukia rimtas pamąstymas, kur dar galėtume sutaupyti“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo gimnazijos valgyklos vedėja Virginija Simutienė.

Švietimo skyriaus specialistė Jolanta Ceplienė pastebėjo, kad kol kas mokyklos nesikreipė į savivaldybę su skundais ir prašymais.

„Jei nebus įmanoma išspręsti išaugusių maitinimo kaštų kompensacijos kompleksiškai, teks valgyklas privatizuoti“, – svarstė J.Ceplienė.