Kalbą pramoko tūkstančiai

Jau daugiau nei 20 metų Klaipėdos universitete (KU) kiekvieną vasarą organizuojami lietuvių kalbos kursai užsieniečiams, o vadinamoji žiemos akademija vyko vienuoliktą kartą.

Per visus tuos metus lietuviškai šiuose kursuose pramoko 5–6 tūkst. užsieniečių.

„Kursų populiarumas didėja, norinčių mokytis lietuvių kalbą auga. Labai tuo džiaugiamės. Praėję metai buvo rekordiniai. Vien žiemos akademijoje intensyviuose lietuvių kalbos kursuose dalyvavo beveik 200 kursantų iš 22 pasaulio šalių“, – teigė KU Lituanistikos ir užsienio kalbų centro vadovė, humanitarinių mokslų daktarė Kristina Blockytė-Naujokė.

Vieni kursantai paprastai remiami Švietimo mainų ir paramos fondo, o kitas mokymų projektas yra skirtas ukrainiečiams karo pabėgėliams.

Jiems reikės išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą, norint integruotis pagal specialybes, todėl didžioji dalis pernai studijavusiųjų lietuvių kalbą buvo būtent ukrainiečiai.

Vienas meksikietis, kuris nieko bendra su Lietuva neturėjo, išgirdęs lietuvišką dainą, nusprendė mokytis lietuvių kalbos.

Visi pralaužia ledus

Pasak Lituanistikos ir užsienio kalbų centro vadovės, intensyvūs kursai duoda rezultatą.

Per vieną mėnesį žmonės išklauso 80 akademinių valandų kursą.

Jie kasdien po keturias valandas dirba auditorijose, o po pietų rengiama lietuvių kalbos praktika per kultūrines veiklas.

„Žinoma, per mėnesį išmokti lietuviškai, nebūkime naivūs, neįmanoma. Bet susipažinti su kalbos struktūra, išmokti pagrindines frazes galima. Gabiausi studentai prabyla lietuviškai. Lengviausiai lietuviškai mokytis slavams, kurių kalbų struktūros panašios. Azijiečiams yra sunkiau, bet jų mentalitetas, intelekto lygis yra labai aukštas, tad jie gana greitai susiorientuoja. Visi pralaužia tuos ledus ir galiausiai prakalba lietuviškai“, – tvirtino K. Blockytė-Naujokė.

Kursuose kalbą galima studijuoti keliais lygiais – nuo A1 iki B2 (pažengęs vartotojas), kai kurie siekia ir aukščiausio – C1 kalbos mokėjimo lygio.

Įkvėpė A. Mamontovo kūrinys

Dėstytojai dirba ir gyvai, ir nuotoliu, tad mokytis lietuviškai tokiu būdu yra galimybė net ir Lotynų Amerikoje.

Sunkiausia besimokantiems lietuviškai yra gramatinės kategorijos, linksniai, galūnės.

Jų kaitą užsieniečiams suprasti sudėtingiausia. Kirčiavimas daugeliui besimokančiųjų irgi yra iššūkis.

„Bet dar nesibaigus kursams, jie klausinėjo, o kas toliau? Ar jie galės grįžti ir mokytis vėl? Labai džiaugiamės, kad tokia galimybė yra. Kodėl jie mokosi lietuviškai? Jau 16 metų dėstau užsieniečiams, dirbu su aukštesnio lygio kursantais, tai mane labiausiai nustebino vienas meksikietis, kuris nieko bendra su Lietuva neturėjo, išgirdęs lietuvišką dainą, nusprendė mokytis lietuvių kalbos. Tai buvo Andriaus Mamontovo daina“, – prisiminė K. Blockytė-Naujokė.