Moters nevalia skriausti

Rusijos kunigaikštienės titulas teikia ne tik džiaugsmo ir garbės, bet ir didelį galvos skausmą.

Ypač jeigu šį titulą tenka derinti su ne tokiomis aristokratiškomis Lietuvos žemės ūkio ministrės pareigomis.

Būtų Kazimira Prunskienė žinojusi, kiek vargo jai tas iš Rusijos gautas titulas suteiks, tikriausiai būtų jo atsisakiusi, kaip tai padarė Premjeras Algirdas Brazauskas. Ministras Pirmininkas iškart sumojo, kad Tarptautiniai asmenybės rūmai - „ne visiškai ta įstaiga, kuri suteikinėja titulus“.

O K.Prunskienė panūdo garbės, kas kad suteiktos svetimos valstybės. Kunigaikštienės titulas jai tapo savotiška kompensacija už pralaimėtus Prezidento rinkimus.

Ministrė priėmė Rusijos dovanotą titulą visiškai pamiršusi, kad jis nedera su jos vadovaujamos Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos pavadinimu.

Tačiau gauta teise vadintis kunigaikštiene K.Prunskienė, atrodo, niekam nenušluostė nosies. Vietoje deramos kunigaikštienei pagarbos ant politikės galvos pasipylė pašaipų kruša. Ir viskas dėl tos nelemtos nesandariai uždarytos laidynės dėžės, į kurią buvo sudėtos regalijos.

Būtų tos regalijos tinkamai suvyniotos, niekam nebūtų užkliuvusios. O dabar apie diplomatiniu paštu keliavusį siuntinį netruko sužinoti žurnalistai, kurie, nufilmavę regalijas, dargi pastebėjo, kad ministrė diplomatinį paštą išnaudoja asmeniniams tikslams.

Prisiminusi seną tiesą, kad geriausia gynyba - puolimas, K.Prunskienė pavadino diplomatinį paštą visiškai nesaugiu. „Ir tai vadinasi diplomatinis paštas?“ - piktinosi pamiršusi, kad net ministrė arba kunigaikštienė diplomatiniu paštu neturėtų gauti asmeninių daiktų.

Nuo pasipiktinusios ir įsižeidusios kunigaikštienės kliuvo visiems: ir žurnalistams, ir Užsienio reikalų ministerijai su ministru Antanu Valioniu priešaky.

Tarp ministrų A.Valionio ir K.Prunskienės juoda katė jau seniai perbėgo kelią. K.Prunskienė, matyt, iki šiol rūstauja, kad užsienio reikalų ministras pasmerkė jos dalyvavimą Kaliningrado jubiliejuje.

Nenurimus aistroms dėl kaimyninio Karaliaučiaus šventės, to paties A.Valionio pavaldiniai žurnalistams pakišo jai adresuotą siuntinį, o pačiai Kazytei - didžiulę kiaulę.

Laimei, iš atostogų Nidoje pagaliau grįžo A.Brazauskas, seniai garsėjantis kaip sumanus diplomatas ir tikras politikų taikos balandis.

Pagailo A.Brazauskui visų skriaudžiamos Kazytės, todėl pareikalavo, kad Užsienio reikalų ministerija jos atsiprašytų už nederamą elgesį su siuntiniu.

Juk moters skriausti nevalia. Net jei ši kartais ignoruoja visus kitus ir elgiasi taip, kaip jai patinka.