Išgarsino gyvūno žūtis

Prieš trejus metus stambus, raguotas muflonas nugaišo aptvare nukraujavęs.

Tada, kalbinamas žurnalistų, Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus aiškino apie pasibaisėtiną vietos medžiotojų poelgį, esą jie nušovė tris stipriausius ir gražiausius patinus, mat būtent trijų patinų pasigesta aptvare. Esą vienas buvo atgabentas iš Čekijos, vieno patino kaina – apie tūkstantis eurų.

Muflono žūties aplinkybes tada prašyta išsiaiškinti policijos, tačiau pareigūnai tyrimą nutraukė konstatavę, kad gyvūnas nebuvo nušautas, tad neteisėtos medžioklės versija nepasitvirtino.

Vėliau M.Šečkus aiškino, kad "ožį" papjovė medžiotojų šunys. Esą žmonės įvertė gyvūną į visureigį, nuvežė jį iki pagrindinio įėjimo ir paliko jau negyvą krūmuose.

Medžiotojai gynėsi kaltės, ji ir nebuvo įrodyta.

Muflono žūties istorija baigėsi keistai, tiesiai šviesiai taip ir nebuvo pasakyta, kas kaltas dėl brangaus gyvūno žūties.

Užtat dabar daugelis Lietuvos žmonių žino, kad Salantų regioniniame parke yra ne tik priešistorinius laikus menantis riedulynas, bet ir laisvai ganosi muflonai, kuriuos galima pamatyti vaikštinėjant dviejų kilometrų ilgio mediniais takais.

Jauniklius medžiojo žvėrys?

Salantų regioninio parko interneto tinklalapyje vis rečiau pasirodo pranešimų apie Šauklių riedulyną ir dar mažiau žinių apie jame gyvenančius muflonus.

Šiemet, aprašydami apie pasivaikščioti tinkamas parko vietas, darbuotojai pakartojo seną informaciją apie riedulyno takus ir aptvare gyvenančius muflonus, nepamiršę įspėti, kad šių gyvūnų lankytojai gali ir nepamatyti.

2019 m. pavasarį tinklalapyje skelbta apie medinių takų remontą ir patarta lankytojams būti atsargiems, nes takai yra slidūs.

2018-aisiais žmonės buvo kviečiami į talką riedulyne, tais pačiais metais pranešta, kad aptvertoje riedulyno teritorijoje sumontuotos vaizdo kameros, kuriomis stebimas muflonų gyvenimas.

Tada parko darbuotojai pripažino, jog į aptvarą patenka plėšrūnai: lapės, usūriniai šunys. Jie išgremžia landas po tvora ir medžioja muflonų jauniklius.

Darbuotojai gyrėsi, kad šiltą, be sniego žiemą muflonai nebuvo šeriami šienu, todėl rupšnojo nuvytusią žolę ir krūmų ūglius. Būtent tam gyvūnai šioje vietoje ir buvo įveisti.

Salantų regioninio parko darbuotojai paaiškino, kad 2015 m. į aptvarą buvo paleista 20 muflonų. Gyvūnai nupirkti mūsų valstybės ir ES lėšomis.

Parko darbuotojai apie muflonų skaičių kasmet atsiskaito Aplinkos apsaugos departamentui bei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Banda: aptvare gyvūnai suskaičiuoti stebint juos vaizdo kamera. / Salantų regioninio parko direkcijos nuotr.

Šiemet nustatyta, kad muflonų bandoje yra 30 individų: du pirmamečiai jaunikliai, 16 patelių, 12 patinų.

M.Šečkus patikino, kad šis skaičius – tikras, gyvūnai suskaičiuoti, kai buvo prie aptvare įrengtos šėryklos.

Gyvūnus sutinka miške

Iš direkcijos aprašymo atrodo, kad aptvertoje teritorijoje vyrauja idilė, tačiau medžiotojų būrelio "Aitra" nariai, prieš trejus metus kaltinti negarbingai medžioję, tikina, kad ne viskas taip gražu, kaip norėtųsi.

Vyrai įsitikinę, kad muflonų aptvare jau kuris laikas nebėra. Tai jiems esą paliudijo ir netoli aptvaro ūkininkaujantis vietos gyventojas.

Gerai pažinodami gamtos ženklus, medžiotojai beda pirštu į aptvaro pakraščius, tikindami, kad dar prieš porą metų vidinėje pusėje muflonai buvo išmynę takus, buvo matyti jų pėdų įspaudai purve, gyvūnus galima būdavo pamatyti net neužsukant į aptvertą teritoriją.

Dabar daugelyje vietų tie takai užžėlę, ožių kanopų pėdsakų įžiūrėti nebeįmanoma.

Akivaizdu, kad jie varė žvėris ir gyvūnai neturėjo kur dingti. Ar tai etiškas elgesys?

"Mes juos matome miške. Prie savo įrengtos šėryklos esu pakabinęs vaizdo kamerą, ji užfiksavo 14 muflonų. Mačiau du patinus su galingais ragais, ar nebus tai tie patys, kurių parkas pasigedo prieš kelerius metus? Prie tos pačios šėryklos kamera užfiksavo ir vilkus. Be to, ankstyvą šių metų pavasarį važiuodami pamiške nufilmavome visą bandą muflonų. Mūsų kraštuose natūraliai šie gyvūnai negyvena. Turime elnių, danielių, stirnų, bet ne muflonų, todėl spėjame, kad tai yra tie patys, kurie gyveno kadagyno aptvare", – įtarė medžiotojų būrelio narys Algirdas Aurelijus Surdokas.

Regioninio parko direkcijos darbuotojai tikino fiksavę tik du atvejus, kai muflonai pabėgo. 2016-aisiais, pasak jų, iš aptvaro buvo išėjo trys, o 2019 m. – penki muflonai.

Nudobė vilkas ar mašina?

Šiemet žiema buvo itin švelni. Šaukliškiai prisimena, kad tik porą dienų žemę baltino sniegelis. Vieną tokių rytų A.A.Surdokas pasakojo važiavęs keliu pro riedulyną, kelias buvo baltas, juo iki tol nebuvo niekas nei ėjęs, nei važiavęs.

Kelio vingyje netoli aptvaro vyras pamatė gyvūnų grumtynių pėdsakus – ant kelio ryškėjo vilkų pėdos, buvo matyti išpešti "ožio" gaurai. Pėdsakai vedė į pamiškę, kur rado negyvą mufloną. Jo kojos raumuo buvo išgraužtas.

Vyras pasakojo pranešęs apie radinį medžiotojų būrelio nariui, dirbančiam policijoje, prašydamas apie tai pasakyti eiguliui, o šis žinią perdavė miškų inspektoriui. Žmogus atvažiavo į vietą, pažiūrėjo ir konstatavo, kad muflonas žuvo partrenktas automobilio.

"Va, taip jie ir tiria įvykius. Tikros pasakos. Muflonai lengvai išeina iš aptvaro, taip buvo ir prieš trejus metus", – įsitikinęs medžiotojas.

M.Šečkus tvirtino, kad tai nebuvo vilkų darbas, nes vilkai paprastai medžioja gaujomis ir vienu kartu papjauna daugiau grobio.

Vedė už ragų

Salantų regioninio parko vadovo pasakojimą apie 2017 m. neva medžiotojų nudaigotą mufloną medžiotojai vadina pramanais.

Tikrasis įvykio dalyvis, panoręs būti neįvardintas, pasakojo, kad tą dieną pamatė miško keliuke šerno pėdsakus. Buvę akivaizdu, kad žvėris – sužeistas, nes vieną koją vilko. Du medžiotojai ir varovas jį pasekė ir nušovė. Tempdami šerną jie išgirdo garsiai lojant šunį.

Užfiksavo: prie medžiotojų šėryklos miške ateina ir laisvai gyvenantys muflonai, ir vilkai. / Medžiotojų nuotr.

Laikų veislės medžiotojo augintinis aptiko prie tvoros iš išorės stovintį mufloną. Gyvūnas buvo sužeistas, pavargęs, bet, prisiartinus žmonėms, puolė vieną vyrų. Tada medžiotojai nutvėrė patiną už ragų ir veste nuvedė iki vartų.

Vyrai pasakojo, kaip sunkiai jiems sekėsi ožį vesti mediniais laiptais, o kai tik jie atsidūrė vidinėje aptvaro pusėje ir gyvūną paleido, jis nuliuoksėjo. Medžiotojai tikino norėję padaryti gerą darbą, bet sulaukė kaltinimų.

Kas ir kodėl taip sumaitojo iš toli atgabentą gyvūną, jiems taip pat nesą žinoma.

M.Šečkus tikino, kad apklausų metu tie patys trys medžiotojai kalbėjo skirtingai. Vienas sakė, kad tądien su jais buvo vienas šuo, kitas – kad šunų buvo daugiau.

Mato tarpus tvorose

Medžiotojai įsitikinę, kad parko darbuotojai neprižiūri tvoros, kuria aptverta kadagyno teritorija.

Vyrų teigimu, daugelyje vietų žvėrys yra pasidarę landas ir pralenda per tarpą tarp tvoros bei žemės. Kai kur tarpai tokie dideli, kad pro juos nesunkiai įlįstų ne tik lapė, bet ir vilkas ar šernas.

Tai patvirtina ir parko viešai skelbiama informacija.

"Kartą aptvare esu matęs elnią didžiuliais ragais, mačiau ten ir briedį. Jiems peršokti tokią tvorą nėra sunku. Galima tik įsivaizduoti, kaip tamsoje bėgdamas toks žvėris ragais įsipainioja į tvoros akis, draskosi, kol išsivaduoja", – aiškino A.A.Surdokas.

Vaikštinėjant aplink aptvertą teritoriją daugelyje vietų galima pamatyti sutraukytas ir išlankstytas vielinės tvoros akis.

Medžiotojai pasakojo ilgą laiką matę nugriuvusio medžio išverstus tvoros stulpus, nenuostabu, jei muflonai iš aptvaro pabėgo būtent tokiu būdu.

Prieš porą savaičių imta lopyti aptvarą. Didesnė dalis labiausiai pažeistos tvoros jau sutvarkyta.

Gamtos mylėtojai kariauja

"Tokią tvorą išversti nėra lengva, ir mes buvome radę nemažą jos dalį išverstą. Iš visų aplinkybių galima spręsti, kad galingi miško žvėrys bėgo ne iš teritorijos, o iš miško, ir tvorą išvertė. Turime duomenų, kad medžiotojai elgiasi negarbingai, jų ugnies zona eina prie pat aptvaro. Akivaizdu, kad jie varė žvėris, ir gyvūnai neturėjo kur dingti. Ar tai etiškas elgesys?" – piktinosi M.Šečkus.

Akivaizdu, kad tarp gamtos mylėtojais besivadinančių medžiotojų ir regioninio parko žmonių vyrauja nebylus karas.

Salantų regioninio parko direkcijos darbuotojai įsitikinę – medžiotojai pyksta, nes, aptvėrus dalį kadagyno, sumažėjo jų medžioklės plotas. Tiesioginių priekaištų medžiotojai parko vadovams nereiškia, bet iš skundų įvairioms instancijoms ir kitų veiksmų jaučiamas neigiamas nusistatymas.

Medžiotojai įsitikinę, kad parko direkcija juos visuomenės akyse siekia parodyti vien neigiamomis spalvomis.

Būtent todėl jie ketina pasitelkti kolegas iš kitų būrelių, pasinaudoti prietaisais ir suskaičiuoti, kiek aptvare liko muflonų. Taip ketinama įrodyti parko darbuotojų neveiklumą.