Išsivežė 95 eksponatus

Šią savaitę į Kretingos muziejų atvykę policininkai paėmė aštuonis ginklus bei jų dalis, aštuonis dvivamzdžius ir septynis vienvamzdžius šautuvus, keturis automatinius ginklus, sunkųjį kulkosvaidį.

Taip pat penkis automatinius ginklus su keturių šaunamųjų ginklų vamzdžiais, 18 pistoletų ir jų dalių, revolverį, 30 šovinių revolveriui ir 10 kitokių šovinių, dvi rankines granatas ir sprogmenį.

Iš muziejaus ekspozicijos ir fondų paimti 95 eksponatai, policijos terminais kalbant, tyrimui išsiųsti objektai.

Sprogmenis tirs sostinės specialistai, šaunamuosius ginklus – klaipėdiečiai.

Kitą dieną oficialioje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) kriminalinių įvykių suvestinėje atsirado pranešimas: „2021 birželio 15 dieną apie 11 val. Kretingoje, Vilniaus g., muziejaus patalpose, rasti ir paimti be leidimo laikomi šaudmenys, sprogmenys ir ginklų dalys. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 253 str. 1 d.“

Patys policininkai teigė, kad paimti daiktai yra surūdiję ir netinkami šaudyti.

Deaktyvavo dar milicija

Šių įvykių priešistorė siekia pavasarį.

Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnyba kreipėsi į muziejų ir pranešė, kad juridiniai, kaip ir fiziniai, asmenys turi pareigą iki šių metų rugsėjo 14 d. registruoti visiškai netinkamus naudoti ginklus.

Muziejus atsakymą policijai pateikė balandžio viduryje.

Kretingos muziejaus direktorės pavaduotojas muziejininkystei Julius Kanarskas sutikrino muziejaus ginklų ir amunicijos kolekcijas ir pridėjo eksponatų sąrašą. Tuo pačiu raštu muziejininkai paprašė registruoti visiškai netinkamus šaudyti ginklus ir leisti juos toliau saugoti ekspozicijoje.

Išlaidos: deaktyvuoti Salantų tanką Kretingos rajono savivaldybei kainuos apie 5 tūkst. eurų. (K. Vanago / Fotobanko nuotr.)

„Didžioji dauguma ginklų pagaminti XX a., jie kaupiami nuo muziejaus įkūrimo 1935 m. Visi paimti daiktai turi inventorizavimo numerius, yra aprašyti ir įtraukti į sąrašus. Kiekviena kolekcija priskirta tam tikram specialistui. Skelbti viešai, kad iš Kretingos muziejaus paimti kažkokie nelegaliai laikomi ginklai, labai keista, atrodo, kad mes – kažkokie aferistai. Ar kas yra girdėjęs, kad kas nors paimtų iš muziejaus ginklą ir juo švaistytųsi? Kontrolė yra gerai, bet nereikia visko taip politizuoti. Muziejų vadovams dabar gresia baudžiamoji atsakomybė“, – emocijomis dalijosi Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Čia yra pasipinigavimas.

Muziejininkai tikino, kad dar tarybiniais metais milicininkai visus ginklus pragręžė, tai yra deaktyvavo, todėl jais nebeįmanoma šaudyti.

Tiesa, pažymos apie tai muziejininkai neturi.

Muziejaus darbuotojai sukrėsti kaltinimų neteisėtai įgijus ne tik šaunamuosius ginklus, bet ir jų dalis ir nesupranta, kaip galima deaktyvuoti surūdijusias, kiauras nuo laiko ginklų dalis.

Vida Kanapkienė / Redakcijos archyvo nuotr.

Norint gauti leidimą registruoti ir deaktyvuoti šiuos ginklus, reikės nemažai pinigų, be to, į šautuvus turės būti įgraviruoti numeriai, tai irgi kainuos.

„Akivaizdu, kad neturėsime tiek pinigų, ir būsime priversti kai kurių eksponatų atsisakyti, jei Kultūros ministerija ar savivaldybė neskirs tam lėšų“, – konstatavo direktorė.

V.Kanapkienė dar nežino, kiek pinigų šiam formalumui įgyvendinti prireiks.

Gresia ir įkalinimas

„Čia yra pasipinigavimas. Atrodo, kad Lietuvos muziejai sukels maištą, metaliniuose seifuose laikydami ginklus. Suprantu, jei sprogmenyse dar yra sprogstamosios medžiagos, gali būti sprogimo grėsmė. Normalu tokius paimti, deaktyvuoti ir pasaugoti, kol mes turėsime pinigų. Bet kelti tokią audrą – nesąmonė“, – piktinosi V.Kanapkienė.

Baudžiamasis kodeksas nurodo, kad už šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų įgijimą, laikymą, nešiojimą, gabenimą, neturint tam leidimo, numatoma arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

Muziejininkai atviravo, kad dabar jaučiasi nekaltai nusikaltę.

Muziejaus vadovė pasakojo apie saugomus įdomius šautuvus, vienas jų net galėjo būti naudojamas 1863 m. sukilimo metu.

Kiti yra Antrojo pasaulinio karo ginklai, kuriuos žmonės atnešė kaip suvenyrus. Vienas kretingiškis, tarnavęs 16-ojoje lietuviškojoje divizijoje, atnešė neveikiančią granatą. Tai yra tam tikro laikmečio relikvijos, susijusios su žmonių emocijomis, prisiminimais.

Muziejininkai turėjo planų surengti atskirą ginklų parodą, bet tokius norus kol kas teks pamiršti.

„Reikia kažkokio popierėlio“

V.Kanapkienė pasidomėjo ir sužinojo, kad vieno ginklo deaktyvavimas muziejui kainuos 120–150 eurų.

Kretingos muziejus išlaikomas Kretingos savivaldybės lėšomis, kad ir kaip gausiai lankomas, pats jis neišsilaiko.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius ginklų ir šaudmenų paėmimą iš muziejaus pavadino absurdišku.

„Pradėtas ikiteisminis tyrimas jau nejuokingas. Šiandien kalbėjau su Kretingos rajono policijos viršininku Arūnu Pužausku. Jis patikino, kad pareigūnai koordinavo savo veiksmus su licencijavimo tarnybos ekspertais. Toliau bus surašytos užduotys, kas su tais ginklais bus padaryta. Dar sovietmečiu viskas padaryta, kad tie ginklai nešaudytų, bet reikia kažkokio popierėlio. Kyla klausimas, ar licencijavimo tarnybai nėra duotas užsakymas. Juk su ta pačia problema susiduria ir kiti muziejai. Įdomu, o kur dar eksponatui saugiau, jei ne muziejuje?“ – kalbėjo rajono meras.

Nuostolių dar neskaičiavo

A.Kalnius įžvelgia dar vieną problemą – ginklų deaktyvavimas yra brangus veiksmas.

Kretingos rajonas vis dar bando spręsti Salantų pašonėje, Orvydo sodyboje stovinčio sovietinio tanko likimą.

Ekspertai nustatė, kad jokio mechanizmo neturintis tankas, sumontavus jame tam tikrą įrangą, galėtų iššauti. Todėl būtina jį deaktyvuoti, tad savivaldybė bus priversta pirkti tokią paslaugą.

„Pasirodo, darbas labai paprastas. Ir aš pats galėčiau grąžtu pragręžti vamzdį ir tuo darbas būtų baigtas. Bet reikia gauti popierių. Tas malonumas mums gali kainuoti iki 5 tūkst. eurų. Situacija – juokinga“, – piktinosi Kretingos rajono meras ir svarstė galimybę ieškoti kurioje kitoje ES šalyje deaktyvavimo paslaugą pigiau galinčios suteikti įmonės ar specialisto.

Svarstydamas apie dar vieną skylę rajono biudžete, meras atkreipė dėmesį, kad muziejaus eksponatų deaktyvavimas ir leidimo tokius ginklus laikyti suteikimas bus ne vienintelės išlaidos.

A.Kalnius norėtų paklausti specialistų, ar grąžtų varpomi senieji šautuvai, pagaminti dar XIX a., nebus sugadinti kaip kolekciniai ginklai, ar nesumenks jų vertė.

Tada muziejui tektų iš naujo nustatyti savo turimų eksponatų vertę, o tai daro specialistai, kurių darbas taip pat nemažai kainuoja.

Taip muziejus, o sykiu ir rajonas, patirtų didelių nuostolių.

„Aš tikiu, kad sveikas protas turi nugalėti“, – vylėsi meras, vildamasis, kad policininkai grąžins paimtus muziejaus eksponatus ir patvirtins, jog jie negali iššauti.

Priešingu atveju visai tikėtina, kad A.Kalnius kreipsis į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas kompensuoti patirtus nuostolius.

Ministerijos derasi

Lietuvos muziejų asociacijos pirmininkas Raimundas Balza, vadovaujantis Šiaulių „Aušros“ muziejui, tikino, kad muziejininkų prašymu Kultūros ministerijos darbuotojai jau bendrauja su Vidaus reikalų ministerija.

Muziejininkai derasi, jog procesas dėl senųjų ginklų įteisinimo būtų dekriminalizuotas, kad darbuotojai nebūtų vadinami ikiteisminio tyrimo dalyviais.

R.Balza paaiškino, kad muziejininkai apskaito eksponatus pagal kultūros ministro įsakymu patvirtintą rinkinių apskaitos, apsaugos ir saugojimo instrukciją.

Tai yra kiekvienas daiktas du kartus aprašomas ir įtraukiamas į atskiras knygas. Apskaita – labai griežta ir dubliuota.

„Muziejuose laikomi ginklai nėra gauti nelegaliai, jie visada ten buvo. Dabar turėsime kai kuriuos eksponatus įvesti dar ir į ginklų registrą. Suprantame, kad įstatymus reikia vykdyti, bet įstatyme galėjo atsirasti skyrelis dėl muziejuose saugomų ginklų apskaitos. Priimdami įstatymus mūsų net neklausė, o po to reikalauja, kad juos įvykdytume čia ir dabar. Mes gi ne privatininkai, pinigų tokiems dalykams neturime“, – visų muziejininkų poziciją dėstė R.Balza.

Kol kas nežinia, ar dviejų ministerijų darbuotojai suskubs spręsti staiga iškilusią itin opią problemą.

Panašiai kaip Kretingos muziejaus atveju, daugiau nei prieš mėnesį ikiteisminis tyrimas pradėtas ir dėl uostamiestyje esančio Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus padalinyje laikytų ginklų bei sprogmenų. Tyrimas dar nebaigtas, o muziejaus direktorius profesorius Jonas Genys įsitikinęs, kad visas šis triukšmas – muilo burbulas.

„Atlaikėme karus, revoliucijas, atlaikysime ir šitą vajų“, – nepraranda ryžto ir Kretingos muziejaus vadovė V.Kanapkienė.

Kultūros ministerijos komentaras

Lietuvos muziejų asociacija ar muziejų vadovai oficialiai nėra kreipęsi į Kultūros ministeriją prašydami derinti su Vidaus reikalų ministeriją klausimą dėl muziejuose saugomų ginklų, šaudmenų ar sprogmenų legalizavimo proceso, tačiau Kultūros ministerija su Lietuvos muziejų asociacija darbine tvarka šiuos klausimus aptaria ir derina tolimesnius veiksmus.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, kreipėsi į Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, prašydama netaikyti baudžiamosios atsakomybės tiems muziejams, kurių rinkiniuose esantys ginklai, šaudmenys ar sprogmenys nėra nustatyta tvarka registruoti Ginklų registre ir perdirbti į visiškai netinkamus naudoti bei užregistruoti juos taip, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme jų nekonfiskuojant.

Ginklų, šaudmenų ar sprogmenų legalaus disponavimo sąlygos yra nustatytos Lietuvos Respublikos šaudmenų ir ginklų kontrolės įstatyme, kurio nuostatų yra privalu laikytis visiems Lietuvos muziejams, nes tai oficialiai yra nustatyta ir Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymu.

Privalomas ginklų ir šaudmenų registravimas Ginklų registre nėra naujai įsiteisėjęs reglamentavimas, kadangi esminės Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos galioja jau nuo 2002 m. ir muziejai, saugodami savo rinkiniuose ginklus, šaudmenis ar sprogmenis, juos įgydami privalo apskaityti ne tik taip, kaip tai nustato Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcija, bet ir kaip tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos.

Rinkliavos už ginklų deaktyvavimą yra valstybės rinkliavos ir jos nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu. Pastebėsime, kad daugelis Lietuvos muziejų per šį ilgą laikotarpį spėjo tinkamai apskaityti turimus savo rinkiniuose ginklus, šaudmenis ar sprogmenis ir jiems dėl to neteko atsisakyti eksponatų.