Nauja puolimo banga prieš uostą

Pastarąjį pusmetį apie Klaipėdos uostą išpilta tiek neigiamos informacijos, kiek jos nebuvo per nuo nepriklausomos Lietuvos atkūrimo, išskyrus gal tik Eugenijaus Gentvilo vadovavimo uostui laiką.

Skalpuojamas jūrinis verslas

Tai išprovokavo kelios aplinkybės: rengiamas uosto bendrasis planas, kuriame numatoma išorinio uosto plėtra. Buvusio Uosto direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus dalyvavimas Klaipėdos miesto mero rinkimuose. Taip pat, kaip mano dalis jūrinės bendruomenės atstovų, yra dirbtinai organizuotas „dramblio darymas iš musės“ naudojantis Rusijos ar Baltarusijos grėsmių baubais.

Keičiantis Lietuvos prezidentui, dalis žmonių nuogąstauja, kad gali didėti Rusijos įtaka. Bandoma įžvelgti per jūros ir laivybos verslą kylančias grėsmes. Skalpuojamas jūrinis verslas, kuris mažoje Klaipėdos uosto rinkoje negali išsilaikyti, todėl ieško užsakovų Kaliningrado, Rygos ir kituose uostuose. Bet Rusijoje neva negalima gauti užsakymų nesusidūrus su Federaline saugumo tarnyba, kuri yra KGB patirties perėmėja.

Tai galima pasakyti apie jau kelis dešimtmečius Lietuvoje gyvenančių, verslą čia susikūrusių klaipėdiečių rusiškomis pavardėmis paviešinti mokesčių mokėtojų pinigais apmokamos žiniasklaidos tyrime.

Ar tai tyrimas dar galima suabejoti, nes medžiaga apie uostą ir su juo susietus verslininkus labiau panaši ne į žurnalistų surinktą, o į specialiųjų tarnybų dozuojamą informaciją? Kam tokia vien prielaidomis parengta informacija pateikta kaip tik šiuo metu? Greičiausiai tai yra tam tikra „nuoroda“ naujam Prezidentui ir būsimam premjerui neturėti reikalų su Rusija. 

Trūksta tikrumo

Kita vertus, jau yra išbandytas būdas, kai kam nors „prispausti“ užtenka „prasukti“ kompaniją per mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomą žiniasklaidą į kurią reaguojama. Jog po prielaidomis paremtos medžiagos apie Klaipėdos miesto mero rinkimų kompaniją buvo atleistas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas A.Vaitkus. 

Jo atleidimo iš darbo istorija iki šiol sukelia daug vertinimų ir kalbų jūrinėje bendruomenėje. Praėjusią savaitę į Klaipėdą atvykęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis nesiėmė nieko komentuoti. Panašu, kad trūksta tikrumo dėl to, ar iš tiesų teisingai buvo atleistas A.Vaitkus.

Pats A.Vaitkus ir teisme, ir viešai įvardino, kad Uosto direkcijos valdybos protokolo sprendimas, kuris turėjęs įtakos jo atleidimui, buvęs suklastotas. Jei iš tiesų yra taip, tai pasitikėjimas Uosto direkcijos valdyba ir ministro sprendimu atleisti A.Vaitkų gerokai susiūbuoja.

Bet viską lems teismo sprendimas. Jis Vilniaus apygardos teisme dėl A.Vaitkaus atleidimo turi būti skelbiamas šią savaitę.

Prieš uostą – išgalvotais teiginiais

Minėtame informacijos sraute, kuris nukreiptas prieš klaipėdiečius su rusiškomis pavardėmis, keistokai atrodo per elektroninius paštus platinama Lietuvos piliečiu save įvardinusio Vincento Sako kūrinys pavadintas „Giliavandenio afera“.

Jis skelbiamas ir internetiniuose portaluose „Ekspertai.eu,“ „LDiena.lt“, kur pavadintas  „Klaipėdos uostas yra Klaipėdos piliečių nuosavybė, o ne asmeninis valdžiagyvių lovys“. Šie portalai priskiriami geltonajai, rusišką propagandą skleidžiančiai žiniasklaidai.

Viešojoje erdvėje figūruojantis, kaip nepriklausomos mitybos ir kulinarijos ekspertas V.Sakas „į šuns dienas deda“ A.Vaitkų netgi „iš piršto laužtais“ argumentais. Anot V.Sako, neva „buvę komunistai G.Kirkilas ir A.Butkevičius pavedę A.Vaitkui įsteigti viešąją įstaigą „Klaipėdos uostas“, kad perimtų iš Klaipėdos miesto savivaldybės piliečių didžiausias Lietuvos pinigines įplaukas“.  

Straipsnyje V.Sakas viską išvartė taip, kad atrodytų, jog Klaipėdos uostą valdo „gobšių sukčių kompanija“. Bet nepaisant to nurodyta ir tai, kad Lietuvos valstybė iš uosto pastaraisiais metais gavo pinigų. Dėl išorinio uosto sudėliota, kad patys uosto kompanijų vadovai jį visais įmanomais būdais stabdę. Didžiausiu argumentu tapę „Klaipėdos Smeltės“ konteineriniai laivai, kurie įrodę, kad dabartinis uostas ir taip galintis priimti didelius laivus ir nereikia jokio išorinio uosto.

Perskaičius V.Sako straipsnį, susidaro įspūdis, kad Klaipėdoje blogos esančios visos uosto kompanijos, kurias valdo arba savininkais yra asmenys su rusiškomis pavardėmis. Įvardinta, kad netgi Centrinis Klaipėdos terminalas priklausantis Rusijai. Gal dėl to, kad į valdančio koncerno savininkės pavardė kažkada buvusi rusiška? Kliūva ir jūrų krovos kompanijų asociacijai, kuri esanti sukurta dėl neaiškių tikslų. Įvardinti uoste atlikti neva technologiniai diversiniai projektai dėl gilinimo ir uosto vartų pertvarkymo. Ir išorinis uostas neva esantis sumanytas tam, kad milijonai saugiai nuskęstų „gudručių kišenėse“, tarp kurių paminėtos konkrečios Seimo narių, Uosto direkcijos darbuotojų, verslininkų, net Klaipėdos mero pavardės.

Bendrame puolimo prieš uostą žinių sraute „kreivomis lentomis sukaltas“ V.Sako straipsnis nebeatrodo niekalas. Tai yra tarsi vienos gijos šaka, kurios tikslas apjuodinti tarp rytinės Baltijos uostų vis dar geriausiai dirbantį, Baltarusijos tranzitą išlaikantį Klaipėdos uostą.


Šiame straipsnyje: Klaipėdos uostasuostas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Na įdomiai čia

Na įdomiai čia portretas
parašė komentare..Išeina kad turėdami 4 vaikus, abu dirbdami savivaldybėje moka pasiutusiai daug uždirbti.:D) .

kokia taupi ponia merienė,gal čia 3 kadencijos paslaptis ?

kokia taupi ponia merienė,gal čia 3 kadencijos paslaptis ? portretas
Valstybinei mokesčių inspekcijai paskelbus naujausias turto deklaracijas DELFI pasidomėjo, kaip 2018 m., lyginant su 2017 m., pasikeitė didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – merų valdomas turtas Klaipėdos meras per metus grąžino solidžią paskolą Iš visų trijų didžiųjų Lietuvos miestų merų kukliausia yra Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko deklaracija. 2018 metais gyvenamųjų namų (namo dalių), esančių Lietuvos Respublikoje deklaruota vertė – 85438 Eur. Taip pat jis deklaravo turintis santaupų – 34139 Eur. Mero sutuoktinė Inga turi butą daugiabučiame name, kurio vertė – 20273 Eur. Jos santaupos už vyro beveik dvigubai didesnės – 63984 Eur. Tiesa, taip stipriai jos išaugo per 2018 metus. 2017 metais I. Grubliauskienės santaupos buvo tokios – 29000 Eur.2017 m. meras deklaravo turintis 90462 eurų paskolą. Tačiau 2018 metais jos jau neliko nė kvapo. Ne gana to, merui per metus pavyko padidinti savo santaupas 14339 Eur. Kaip jau minėta, šiuo metu jos siekia 33139 Eur.

to Tikriausiai

to Tikriausiai portretas
Ne bebrų reikia bijoti, o naglu godziu bebriuku aštriais dantukais, kurie su Tulpyno palaiminimu chunveibiniskai kasasi sau slaptus tunelius visose valdiskose institucijose
VISI KOMENTARAI 26
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių