Praėjusios savaitės viduryje Klaipėdoje lankėsi nauja žemės ūkio viceministrė Lina Kujelytė, kuri paskirta kuruoti žuvininkystės sektorių. Tai sudėtinga sritis, – prieš tai ją kuravęs viceministras buvo priverstas atsistatydinti.

Dveji metai žvejybos bloginimo

Susitikime su žuvininkystės įmonių asociacijų atstovais ir žvejais vyko karšta diskusija.

Kalbėta apie daugybę problemų – nuo priekrantės žvejybos, sužlugdyto Lietuvos žuvininkystės mokslo, žuvininkystės tarnybų tarnystės vienos žvejybos įmonės interesams iki Klaipėdos žuvų aukciono žalos žvejybos verslui ir teisingo kvotų skirstymo modelių.

Daugumą problemų žvejai buvo pasakę dar prieš beveik dvejus metus apsilankiusiam žemės ūkio ministrui Virgilijui Juknai ir žuvininkystę kuravusiam viceministrui Ryčiui Šatkauskui.

Jų valdymo metu jokių pokyčių Klaipėdoje gerinant žvejybos verslą neįvyko. Netgi atvirkščiai – žvejai buvo įstumti į teismų procesą. Taip pat privalėjo įrodinėti akivaizdžius dalykus, gaišti laiką.

Žvejai prisiminė, kad tuometis kuratorius viceministras R.Šatkauskas žadėjo, jog jei žvejai laimės teisme, padarys taip, kaip nuspręs teismas. Žodžio jis nesilaikė. Po teismų, o vėliau ir po Konkurencijos tarybos sprendimų turėjo būti atstatyta daugeliui žvejų iki 2012 metų buvusi palanki kvotų skirstymo tvarka. Tačiau žuvininkystės sistema ieškojo kabliukų, kaip nevykdyti teismo ir Konkurencijos tarybos sprendimo ir toliau paisė tik vienos žvejybos įmonės interesų.

"Dauguma žvejų buvo apgauti, valdininkams gudriai veikiant, įvaryti į kampą, tai ir iššaukė kovą – teismus, kreipimusis į įvairias institucijas", – tikino žvejai.  

Prašė teisingumo
  
Žvejai pripažino, kad pagrindų pagrindas yra tinkamai paskirstytos kvotos. Šiandien, kai menkių Baltijos jūroje beveik neliko, vienintelė išgyvenimo viltis yra teisingas ir ekonomiškai pagrįstas stri-me¬lių ir špro¬tų kvotų paskirstymas.

Tačiau situacija buvo tokia, kad beveik 80 proc. šių žuvų kvotų buvo skirta vienai žvejybos bendrovei. Ji jas galėjo neišgaudyti, keisti į kitas žuvis. Tuo metu kiti žvejai tų kvotų negaudavo.

"Vienam teko medus, o kitiems nebuvo ko valgyti", – viceministrei L.Kujelytei aiškino žvejai. 

Kvotas skirstę valdininkai informaciją nuo žvejų daugumos slėpdavo. Daug kas, ypač apie žuvų kvotų perleidimus ar keitimus į kitas žuvis su užsienio įmonėmis, išaiškėjo tuomet, kai žvejai kreipėsi į teismą ir per jį išsireikalavo informacijos.

Žvejai prašė žemės ūkio viceministrės L.Kujelytės socialinio teisingumo, kad būtų grąžinta iki 2012 metų buvusi kvotų skirstymo tvarka, o istorinė teisė būtų formuojama pagal 2010–2012 metų žuvų sugavimus. Buvo ir tokių nuomonių, kad reikia formuoti naują žuvų sugavimo 3 metų istoriškumą, pradedant nuo to, kad kvotos turi būti paskirstytos po lygiai kiekvienam dabar Baltijos jūroje žvejojančiam laivui. Per trejus metus kvotos susidėliotų pagal realią žvejybą.

Be žvejų nebus ir valdininkų

Viceministrė L.Kujelytė susitikime su žvejais kalbėjo nedaug. Ji labiau klausėsi, žadėjo įsigilinti į žvejų problemas.

Dauguma jų prašė, kad Žemės ūkio ministerija nebepjudytų žvejų, kaip tai buvo daroma. 
Žvejų dauguma teigė eisiantys į kompromisus, atsisakysiantys ieškinių teismuose dėl patirtos žalos per pastaruosius pusantrų metų dėl žlugdomos jų žvejybos. Prašė tik atsižvelgti į jų teisėtą norą žvejoti, o ne žiūrėti, kaip žuvis gaudo tik viena bendrovė.

Buvo pateikti ir pasiūlymai, kurie turėtų būti įtvirtinti naujoje tvarkoje, kad 50 proc. kvotų būtų skirstoma koncesijos pagrindais, kita 50 proc. – pagal 2010–2012 metų sugavimus. Taip pat kad vienai bendrovei būtų skirta ne didesnė kaip 35 proc. dalis. Dėl to procento jie sutiktų ir derėtis, bet jokiu būdu nesutiks, kad viena įmonė gautų beveik 80 proc. dalį, būtent tam nepritarė ir Konkurencijos taryba. Taip pat buvo prašoma, kad formuojant kvotų portfelį būtų atsižvelgta į realiai sugautą žuvų dalį, atmetus tą, kuri buvo naudota kvotų keitimui.

Viceministrė paprašė, kad visos suinteresuotos grupės pateiktų savo siūlymus, kaip tobulinti kvotų skirstymo tvarką. Žvejai sakė, kad tų siūlymų jau prirašę begales, bet iki šiol į juos nebuvo atsižvelgta. Naujus siūlymus žvejai pažadėjo pateikti. Tik prašė greitų sprendimų, nes jau rugsėjo 1-ąją prasideda žvejybos sezonas, o kvotos nepaskirstytos.

Galbūt iš tiesų atsižvelgs, nes naujosios viceministrės kalboje jau nuskambėjo daugumai žvejų palankių gaidelių. Jos nuomone, o tokia yra ir ES žuvininkystės strategija, prioritetai turi būti skiriami ne tik ekonomikai ir aplinkosaugai, kaip buvo iki šiol, bet ir žvejų socialinei saugai.

Tokia nuostata nieko naujo nesako. Taip yra Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje. Ten žvejybos verslas nėra gigantiškų įmonių prioritetas. Šiose šalyse žvejybos versle yra bendruomeniškas, sutelpa ir didesnės bendrovės ir nedideli šeimos žvejybos verslai, aprėpiantys ir žuvų apdorojimą.

Kitas teigiamas momentas – L.Kujelytės pastebėjimas, kad žuvininkystės tarnybos turi dirbti žuvininkystės sistemos labui, ieškoti kompromisų, sprendimų, o ne eskaluoti konfliktus, kaip iki šiol.

"Jei nebus žvejų ir valdininkai liks nereikalingi", – mestelėjo viceministrė.