Ant pašto dėžutės pakabintas skelbimas „Nepageidauju reklamos“ veiksmingas, – tvirtina tai išbandę klaipėdiečiai. Pakabinus perspėjimą, reklaminių leidinių skaičius pašto dėžutėje iš karto sumažėjo, tačiau tokio prašymo paisoma ne visada.

Skelbimą nuplėšė

Nieko nemesti į pašto dėžutes, ant kurių parašyta, kad reklama nepageidaujama, platintojus įpareigojo sausį įsigaliojęs naujos redakcijos Pašto įstatymas.

Klaipėdiečiai tvirtino, kad toks būdas atsikratyti nepageidaujamų reklaminių spaudinių pasiteisino.

Pilies gatvėje gyvenantis 66-erių Jonas Skėrys su reklaminių leidinių platintojais kovoja jau daugiau nei dvejus metus.

Vyras net bandė reikalauti, kad šie nemestų jam reklaminių spaudinių. Tačiau reklama vėl atsidurdavo dėžutėje.

Jau daugiau nei metus klaipėdietis ant pašto dėžutės yra užklijavęs skelbimą, kuriame prašoma nemesti reklaminių leidinių.

„Iš pradžių visko buvo. Kažkas nuplėšė skelbimą ir sudraskė jį į skutelius. Reklamos vis tiek buvo metamos. Dabar platintojai reaguoja į prašymą. Reklaminių leidinių skaičius gerokai sumažėjo. Nors kartais randu kokį leidinuką, bet jų labai mažai“, – pasakojo J.Skėrys.

Neįmetė nė vieno bukleto

Klaipėdietis spėjo, kad vieną kitą lankstinuką platintojai įmetė per klaidą arba tai padarė norėję pajuokauti kaimynai.

Skelbimus su prašymu nemesti reklaminių leidinių pasikabino ir keli vieno Šiaulių gatvės namo gyventojai. Jie taip pat tvirtino, kad po to nepageidaujamų leidinių skaičius gerokai sumažėjo.

„Būna, kad vieną kitą randu. Mane tai erzina“, – tvirtino viena gyventoja.

Dienraščio „Klaipėda“ žurnalistai atliko nedidelį eksperimentą. Prieš dvi savaites ant vienos pašto dėžutės daugiabutyje buvo užklijuotas skelbimas „Nepageidauju jokios reklamos“.

Anksčiau šioje dėžutėje būdavo randama daug reklaminių leidinių. Ypač po savaitgalio. Tačiau pakabinus skelbimą, per dvi savaites joje nebuvo rastas nė vienas reklaminis leidinys.

Iš vieno asmens – 6 skundai

Vartotojai, gavę nepageidaujamos reklamos, priklausomai nuo jos turinio turėtų kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją.

Pagal šių institucijų surašytus protokolus sankcijas taiko Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyrius šiemet jau gavo šešis skundus iš vieno klaipėdiečio, kad į jo pašto dėžutę metami reklaminiai leidiniai, nors prašymas jos nemesti kabo.

„Žmogus gavo įvairių lankstinukų: apie langus, vaistus, duris. Radęs dėžutėje reklaminį bukletą jis jį nufotografuoja ir medžiagą pateikia mums“, – pasakojo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėja Vijoleta Budriuvienė.

Dėl klaipėdiečio skundų atliekamas tyrimas. Tačiau, anot V.Budriuvienės, sudėtinga nustatyti, kas iš tikro įmetė lankstinuką.

„Gavę skundą susisiekiame su platintojais. Kai kurie pripažįsta, kad spaudinys galėjo patekti per klaidą. Kiti aiškina, kad įmesti negalėjo, nes atidžiai žiūri, ar ant pašto dėžutės yra skelbimas nemesti reklamos“, – pasakojo vedėja.

V.Budriuvienė tvirtino, jog, pasikeitus tvarkai, manyta, kad bus daugiau panašių nusiskundimų.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža pasakojo, jog skundų dėl platinamos nepageidaujamos maisto produktų reklamos dar negavo.

„Nebuvo ne tik oficialaus skundo, bet ir nė vieno skambučio. Jei gausime, tirsime. Tačiau gali kilti problemų įrodant, kas įmetė bukletą į pašto dėžutę. Su kamera šalia jos nestovėsi“, – pastebėjo A.Bauža.

Į prašymus nereagavo

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šiemet, kai įsigaliojo įstatymo pakeitimai, gavo dviejų vartotojų prašymus raštu ir 8 paklausimus elektroniniu paštu dėl pašto dėžutėje gautos reklamos.

Pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vyriausiojo specialisto Vito Jono Ūso, vartotojai elektroniniuose pranešimuose dažniausiai nurodo, kad ant pašto dėžutės pažymėta, jog reklamos nepageidaujama, tačiau leidiniai metami toliau.

Keli vartotojai tvirtino, kad telefonu kreipėsi į bendroves dėl teikiamos nepageidaujamos reklamos, tačiau šios nereagavo.

Pernai tarnyba nagrinėjo 5 bylas dėl nepageidaujamos reklamos siuntimo vartotojui. Trimis atvejais pažeidėjams skirta ekonominė sankcija – bauda, dviem atvejais pažeidėjams pritaikytas įspėjimas.

Už reklamos nepageidaujančių gauti vartotojų ignoravimą bendrovėms gali būti skirtas įspėjimas arba bauda nuo 1 tūkst. iki 30 tūkst. litų.

„Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis ir juo nepadaroma esminės žalos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, reklamos platintojams galima skirti įspėjimą, o ne baudą“, – aiškino vyriausiasis specialistas.

Rekomendacijos

Gyventojai, kurie nepageidauja gauti reklaminių leidinių į pašto dėžutę, gali užsiklijuoti specialų lipduką arba paties parengtą užrašą. Griežtos formos nurodyta nėra.

Vartotojas, kuris prašo ištirti nepageidaujamos reklamos siuntimo atvejį, turi kuo tiksliau aprašyti skundžiamus veiksmus ir su jais susijusias aplinkybes.

Prie prašymo reikėtų pridėti visus turimus Reklamos įstatymo pažeidimą pagrindžiančius įrodymus: nurodymo, kad asmuo nepageidauja gauti reklamos įrodymus, kada toks nurodymas uždėtas ant pašto dėžutės, gautą nepageidaujamą egzempliorių.

Šioms aplinkybėms įrodyti tinkamos priemonės: ginčo šalių ir jų atstovų paaiškinimai, liudytojų parodymai, daiktiniai įrodymai, dokumentai ir kiti rašytiniai, garso bei vaizdo įrodymai.