Visais įmanomais būdais darbo ieškantys žmonės praryja naują sukčių sugalvotą jauką – būsimiems "darbdaviams" nurodo per daug konfidencialios informacijos ir, patys to nežinodami, tampa greitųjų paskolų vartotojais.

Susigundė avansu

23 metų Paulius išmano remonto darbus. Kai sumenko rinka, vaikinas nusprendė suaktyvinti klientų paieškas, pats siūlydamas savo paslaugas. Keletą žinučių apie galimybę atlikti darbus namuose jis patalpino ir internetinėse svetainėse, kur skelbiasi darbo ieškantys žmonės.

Netrukus vaikinas sulaukė skambučio. Vyras teiravosi apie jo sugebėjimus remontuoti butus, aptarinėjo konkrečius darbus ir derino jų atlikimo datas.

Tai įtikino Paulių, kad klientas rimtas. Juo labiau jog mokėti už darbą žadėjo ne grynais, o į banko sąskaitą. Darbų užsakovas tikino, kad bus sudaryta oficiali sutartis. Kadangi jis esąs vieno banko klientas, paprašė Paulių atsidaryti sąskaitą tame pačiame banke. Taip būsią patogiau ir mokesčių mažiau pervedant atlyginimą.

Vaikinas apsidžiaugė sulaukęs patikimo darbdavio pasiūlymo.

Pažadais neabejojo

Kai tik nurodytame banke jis atsidarė sąskaitą, naujasis darbdavys paprašė pasakyti tada Pauliui atrodžiusius nereikšmingus skaičius.

„Kaip ir nebuvo ko bijoti, juk mano sąskaita buvo tuščia. Neketinau joje laikyti savo kitur uždirbtų pinigų. Su užsakovu kalbėjau ne vieną kartą, atrodė, kad jis patikimas, kalbėjo įtikinamai“, – prisiminė Paulius.

Praėjo vos kelios valandos po to, kai vaikinas atsidarė naują sąskaitą ir jos duomenis pranešė menamam darbdaviui, jo mobiliajame telefone pasirodė trumpoji žinutė. Ja Pauliui pranešta apie tai, kad visiškai šviežia sąskaita jau papildyta keliais šimtais litų.

Grąžino svetimą skolą

„Galėjau pagalvoti, kad tai avansas už būsimus darbus. Nuskubėjau į banką. Rūpėjo sužinoti, kas ir kiek man pervedė pinigų. Neslėpsiu, galvojau ir apie tai, kad galbūt nusiimčiau dalį avansu sumokėtos algos, – atviravo jaunuolis. – Tai, ką sužinojau banke, pribloškė. Paaiškėjo, jog prieš porą valandų į mano sąskaitą pervesta pusės tūkstančio litų suma jau buvo dingusi. Maža to, banko tarnautoja pasakė, kad aš jau pasirašiau dvi greitųjų kreditų sutartis.“

Vaikinas suprato, jog ne tik neturės svajotojo darbo, bet dar turės nuostolių.

Tiesa, vieną greitąjį kreditą pavyko sustabdyti, sukčiai pasipelnė 500 litų.

Bendrovei, kuri noriai dalija kreditus, įrodyti, kad tais pinigais Paulius nepasinaudojo, nepavyko. Vaikinas sulaukė pranešimo apie tai, jog laiku negrąžinęs nusikaltėlių pasiglemžtos sumos jis bus priverstas sumokėti dar ir delspinigius.

Kaltininkai už grotų

„Sumokėjau. O kur dingsi? Gerai, kad tik tiek tespėjo paimti“, – nelinksmai apie patirtį susidūrus su sukčiais kalbėjo vaikinas.

Bendraudamas su bylą tiriančiais pareigūnais vaikinas sužinojo, kad jo skriaudikai – greičiausiai įkalinimo įstaigose tupintys nusikaltėliai.

Nustebęs dėl to, jog kaliniai gali naudotis internetu, Paulius buvo patikintas – nors už grotų neleidžiama naudotis nei mobiliaisiais telefonais, nei internetu, visi šie naujųjų technologijų dalykai kaliniams yra prieinami.

Siūlė prižiūrėti vaiką

Klaipėdoje panašiai yra apgautos ir kelios merginos. Visos jos internetinėje svetainėje siūlėsi dirbti vaikų auklėmis.

Viena 19-metė mergina sulaukė pasiūlymo prižiūrėti mažylį, kol jo tėvai kelis mėnesius padirbės užsienyje. Būsimai auklei skambinęs vyrukas maldavo ją imtis šio darbo ir žadėjo iš anksto sumokėti du tūkstančius litų. Taip būsimas darbdavys norėjo įtikinti merginą, kad nepaliks jos su vaiku be pragyvenimo šaltinio.

Kadangi pinigais dabar retas kuris švaistosi, mergina, kaip ir Paulius, sutiko dirbti, sužinojusi, jog gaus avansą.

Netrukus jos sąskaitoje atsirado 500 litų. Mergina nustebo pamačiusi, kad sąskaitoje – kur kas mažesnė suma, nei buvo žadėta.

Ieško jaunų ir naivių

Mergina vėl susisiekė su vaikelio, kurį turėjo prižiūrėti, tėčiu. Vėliau ji pareigūnams pasakojo tada nesusimąsčiusi, kodėl pokalbis telefonu buvo dirbtinai tęsiamas. Šio pokalbio metu pašnekovas iškvotė internetinės bankininkystės prisijungimo kodus. Jaunoji auklė tikino pašnekovą buvus tokiam saldžialiežuviui, kad užliūliavo jos budrumą.

Svarbiuosius skaičius mergina padiktavo pokalbio pradžioje. Kai baigė plepėti, jos sąskaita jau buvo tuščia. Negana to, merginos vardu suspėta paimti greitąją paskolą ir ją pervesti į kitą sąskaitą.

Šiuo metu uostamiesčio 2-ajame policijos komisariate atliekami keli ikiteisminiai tyrimai dėl panašių sukčiavimo atvejų.

Komisariato viršininkas Gintautas Mačiulaitis stebėjosi jaunų žmonių naivumu ir nusikaltėlių išmone. Sukčiai aukų šiam nusikaltimo modeliui ieško tarp jaunų iki 25 metų amžiaus žmonių.

Būdami puikūs psichologai, nusikaltėliai žino, kad jaunuoliai neturi gyvenimiškos patirties ir, pamatę pirmuosius dar neuždirbtus pinigus, tampa lengviau įkalbami neapdairiai pasielgti.

Nuo tokį sukčiavimo būdą įvaldžiusių nusikaltėlių kenčia ne tik klaipėdiečiai. Alytuje patikėjusi, kad gaus auklės darbą, mergina patyrė nuostolių ne tik dėl nusikaltėlių paimtos paskolos. Jie pasisavino ir 900 litų merginos santaupų, kurias ši laikė sukčiams nurodytoje sąskaitoje.

Išgąsdino dosnumas

Šis sukčiavimo būdas dar tik pradeda plisti Lietuvoje.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo biuro (ENTB) vadovas Tomas Balčius pasakojo, kad jo kolegoms dar neteko tirti nusikaltimų, kur aukos viliojamos darbo pasiūlymais.

Šiuos nusikaltimus dažniausiai tiria teritoriniai policijos komisariatai.

Tik kartą vienas žmogus pasidalijo savo įtarimais, radęs laikraštyje viliojantį darbo pasiūlymą. Jau pirmas pokalbis su skelbimo autoriumi sukėlė abejonių.

„Pamenu, tada interesantas pasakojo, kad jį nustebino pasiūlymas sumokėti į banko sąskaitą avansą, nors jokio darbo jis dar nebuvo atlikęs. Žinau, kad tas vyras nepasidavė apgaulei, o abejotinas skelbimas netrukus išnyko iš laikraščio puslapių. Nukentėję dėl to žmonės į policiją taip pat nesikreipė. Matyt, sukčiai suprato, kad reikia tobulinti apgavystės sistemą“, – pasakojo ENTB vadovas.

Papildyta

Perspėja klientus

Bankų darbuotojai kur kas dažniau nei policija susiduria su sukčiavimo, pasinaudojant elektronine bankininkyste, atvejais. Todėl kiekvienas bankas savo klientus asmeniškai ir internetinėse svetainėse informuoja apie galimus sukčiavimo atvejus bei suteikia nemažai patarimų, kaip jų išvengti.

Tokiuose pranešimuose dažniausiai rašoma apie pastaruoju metu suaktyvėjusius nusikaltėlius ir bandymus išvilioti prisijungimo prie banko paslaugų internetu svetainės slaptažodžius.

Klientai raginami jokiu būdu nenurodyti slaptažodžių, jeigu jungiantis prie banko paslaugų internetu svetainės ar pervedant pinigus internetu prašoma įvesti iš karto kelis slaptažodžius iš slaptažodžių kortelės. Arba jei prašoma pakartotinai įvesti vis kitą slaptažodį iš slaptažodžių kortelės, nors klientas tvirtai žino, kad įvedė teisingą slaptažodį.

Tai reiškia, kad naudojamas kompiuteris gali būti užkrėstas kenksmingomis programomis, kurios Jūsų įvestus slaptažodžius perduos nusikaltėliams internetu.

Tokiais atvejais reikia nedelsiant nustoti naudotis banko paslaugomis internetu svetaine ir paprašyti banką blokuoti prisijungimą prie banko paslaugų internetu svetainės.

Dėmesys: daugelis bankų savo klientus įspėja apie sukčių grėsmę.