Pataisoms – kritika

Siūlomomis įstatymo pataisomis siekiama nustatyti 0,05–4 proc. NT mokesčio tarifą.

Šiuo metu didžiausias, trijų procentų, tarifas taikomas apleistam būstui.

Koks konkretus NT mokestis atsiras konkrečiuose regionuose, spręs savivaldybių tarybos.

Pirmas mokėjimas būtų skaičiuojamas nuo 2026 m.

Didžiausius ginčus kelia siūlymas apmokestinti pagrindinį būstą.

Neapmokestinama būtų tik pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinės būsto vertės).

Labai panašu, kad Skuode ar Pagėgiuose naujasis mokestis gyventojams smogs skaudžiau nei Palangoje, uostamiestyje ir Vilniuje.

Tiesiog žmonės bus priversti mokėti mokestį, nors turės apgailėtinai kuklų turtą.

Buvusi Seimo narė Audronė Jankuvienė paaiškino kelis aspektus, į kuriuos, jos galva, valdančioji dauguma turėtų atkreipti dėmesį.

„Šis nekilnojamojo turto įstatymas virsta visuotiniu mokesčiu. Anksčiau jį mokėjo 32,2 tūkst. žmonių. Nuo šiol mokestis paliestų per 400 tūkst. gyventojų. Matome, kad skaičius išaugs daugiau nei dešimt kartų“, – pastebėjo A. Jankuvienė.

Šiuo metu šalyje veikia progresyvus NT mokestis.

„Apmokestinamas nekilnojamasis turtas vienu arba dviem procentais, priklausomai nuo turto vertės. Tačiau dabartinėmis pataisomis progresyvus NT mokestis virsta regresyviu. Pagrindinis dalykas, kuris kelia gyventojų nepasitenkinimą, yra tai, kad mokestis yra socialiai neteisingas ir programuoja daug socialinių grėsmių. Net Lietuvos bankas kritikuoja tokį mokesčio modelį“, – kalbėjo A. Jankuvienė.

Suma: Seimo narys E. Gentvilas suskaičiavo, kad už namą uostamiestyje, Mažojo Kaimelio rajone, jam reikėtų mokėti 23 eurų mokestį, tad kelti aistrų dėl tokios sumos neverta. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Skaičiavimo metodika

Nekilnojamojo turto mokestis palies tuos, kurių būsto vertė viršys pusantros medianos.

Kiekvienos savivaldybės teritorijoje vidutinė būsto vertė (mediana) yra skirtinga.

Pastarąjį kartą mokestinę būstų vertę Registrų centras nustatė 2021 m. ir ji galioja iki 2026 m.

Mediana perskaičiuojama kas penkerius metus.

„Vaizdžiai tariant, toks mokestis nebūtų teisingas nei skaičiuojant vertikaliai, nei horizontaliai. Kitaip tariant, jei turi būstą Vilniaus senamiestyje, mokesčio suma sumažėtų iki 2,5 karto. Bet jei turi būstą Akmenės rajone, kuris vertas 22,5 tūkst. eurų, jau reikėtų mokėti NT mokestį. Ar tai tikrai teisinga?“ – klausė A. Jankuvienė.

Mokestį tektų mokėti šimtams tūkstančių gyventojų, kurie turi net ir kuklų pagrindinį būstą atokesniuose rajonuose.

Kadangi kaimiškosiose vietovėse turtas yra pigesnis, pati mediana yra žema. Vadinasi, mokestis užguls tuos, kurių turtas yra pigus, palyginus su kitais regionais.

„Net Lietuvos bankas akcentavo, kad tos pačios vertės būsto savininkai, tik gyvenantys skirtingose teritorijose, turės mokėti skirtingą mokestį. Kitaip tariant, mokestis priklausys ne tik nuo savivaldybių, kurios pačios nusistatys mokesčio dydį, bet ir nuo neteisingai skaičiuojamo mokesčio“, – stebėjosi A. Jankuvienė.

Apmokestiname net ir būsimą kartą.

Atsakomybė – savivaldybėms

Tai, kad šalies valdžia numeta atsakomybę dėl NT mokesčio dydžio savivaldybėms, gali atsigręžti rinkėjų nepasitenkinimu naujai išrinktomis vietos tarybomis.

Realiai mokesčio ribas nustatys savivaldybės, o pats mokestis įsigalios nuo 2026 m., kai dabartinė visos šalies valdžia jau seniai bus užmiršta, naują Seimą gyventojai rinks kitais metais.

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus feisbuke pasidalijo savo reakcija į klausimus apie NT mokestį.

„Viešoje erdvėje plačiai diskutuojama apie naują nekilnojamojo turto mokestį, šią savaitę sulaukiau klausimo, kokias siūlomo mokesčio tarifo „žirkles“ taikyčiau Klaipėdoje – minimalias ar maksimalias? Iš karto atsakau, į rinkimus neinu ir politikuoti nesiruošiu, tačiau, nors bandoma įteigti, kad savivaldybių biudžetai padidėtų nuo dešimt iki šimtų milijonų eurų, manau, kad tai itin grėsmingas mokestis, kuris socialiai pažeidžiamiems gyventojams smogtų negailestingai“, – nuomonę išsakė A. Vaitkus.

Mero manymu, NT mokestis gali itin skaudžiai paliesti pensinio amžiaus ir socialiai remtinus gyventojus, kurie paveldėjo ar gerokai anksčiau įsigijo turto patrauklioje miesto vietoje.

„Manau, kad keisti mokestinę situaciją nebūtų sąžininga atžvilgiu tų žmonių, kurie turtą yra įsigiję praeityje ir sumokėjo už jį visus mokesčius teisėtai uždirbtais pinigais, o dabar dar vienas mokestis jiems taptų nemenka našta“, – tikino A. Vaitkus.

Jis mano, kad norint įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, reikėtų vertinti kelis aspektus – kokiu tikslu jis įsigytas, ar tai yra būtinas turtas gyvenimui, ar tai yra antras būstas ar komerciniais tikslais įsigytas turtas.

„Toli žvalgytis nereikėtų, šalia Klaipėdos turime Palangą ir Nidą, čia NT kaina yra milžiniška, todėl mokestis gali būti sunkiai įkandamas. Jau dabar skaičiuojame, kad vienam gyventojui pagal dabartines kainas NT mokestis per metus gali siekti ir ne vieną šimtą eurų, jei būtų taikomas maksimalus tarifas. Tam nepritariu ir nepritarsiu. Savivaldybių ir valstybės biudžetai neturėtų būti didinami apiplėšinėjant gyventojus, kurie kažkada įsigijo turtą patrauklioje vietoje ir už jį sumokėjo visus mokesčius“, – kalbėjo meras.

Klausimai dėl žemės mokesčio

Klausimų kiltų ne tik dėl nekilnojamojo turto, bet ir dėl žemės mokesčio.

„Žemės ūkio sektoriuje atsirastų trys skirtingi nekilnojamojo turto mokesčio tarifai. Pavyzdžiui, neapmokestinamas kooperatinių bendrovių turtas. Vadinasi, žemdirbių bendruomenė gali būti sukiršinta. Esą taip skatinamos kooperacinės bendruomenės. Aš nemanau, kad tai teisinga, tikrai yra ir kitų būdų skatinimui“, – pastebėjo A. Jankuvienė.

Pasak jos, net Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipė įstatymų leidėjų dėmesį į tai, kad kyla klausimų dėl skirtingo saulės ir vėjo energijos elektrinių apmokestinimo. „Kodėl vėjo elektrinėms – pusės procento tarifas, o saulės elektrinėms – nuo pusės iki trijų procentų? Tai vėlgi matome šešių kartų žirkles“, – pastebėjo A. Jankuvienė.

Audronė Jankuvienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Našta būsimoms kartoms

NT mokesčių atsiradimas užguls ne tik vidutines pajamas gaunančių gyventojų pečius, jis palies ir pensininkus, jaunos visuomenės dalį, kuri dar tik po kelerių metų ims svarstyti būsto įsigijimo klausimą.

Jau atvirai kalbama, kad NT mokestis į aukštumas pakels ir taip išaugusias būsto nuomos kainas. O tai reiškia, kad jaunoms šeimoms ar jauniems, bet vienišiems žmonėms bus dar sunkiau susitaupyti reikiamą įmoką bankui dėl paskolos.

„Valdžia siūlo atidėti NT mokesčio mokėjimą pensininkams iki gyvos galvos. Tai reiškia, kad visą tą sukauptą skolą turės valstybei susimokėti vaikai ar turto paveldėtojai“, – kalbėjo A. Jankuvienė.

Kyla klausimas – ar liks to turto, kurį dar apsimokės paveldėti?

Kai kuriais atvejais per dešimt ar penkiolika metų susidarytų tokios sumos, dėl kurių tėvus palaidojusiems vaikams nebebūtų ką paveldėti.

„Apmokestiname net ir būsimą kartą“, – pastebėjo A. Jankuvienė.

Per mažai empatijos

Šiuo metu NT mokestis mokamas, kai NT vertė viršija neapmokestinamąjį dydį 150 tūkst. eurų, tačiau neviršija 300 tūkst. eurų. Tuomet pritaikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas.

Jei turto vertė viršija 300 tūkst. eurų, tačiau neviršija pusės milijono eurų, taikomas 1 proc. mokesčio tarifas. Turtui, kuris įvertintas daugiau nei puse milijono eurų, taikomas 2 proc. tarifas.

„Nuo šiuo metu galiojančio progresinio mokesčio ketinama pereiti prie regresinio. Diskutuojama, kad mokestis turėtų būti antrajam būstui, tačiau ar sodo namelis jau yra prabanga? Oficialiai tai yra antras nekilnojamasis turtas, tik ar sodas su bulvėmis ir burokais tikrai yra prabanga?“ – klausė A. Jankuvienė.

Vienas argumentų, dėl kurio siekiama sutvarkyti mokesčių sistemą nekilnojamajam turtui, yra ES reikalavimai.

„Tačiau ES mums nenurodinėja, kokiam turtui įvesti mokestį. Ir neaiškina, koks mokesčio dydis turi būti. Tai yra mūsų vidaus reikalas. Tačiau kol kas šio įstatymo kūrime matau labai daug buhalterijos ir labai mažai empatijos“, – pastebėjo A. Jankuvienė.

Už namą mokės 23 eurus

Seimo narys Eugenijus Gentvilas, turintis namą Mažojo Kaimelio rajone, jau paskaičiavo, kiek tektų mokėti pagal naują tvarką.

„Pasiskaičiavau, kad 23 eurus per metus. Skaičiuojama ne rinkos kaina, negąsdinkime žmonių. Mokestis skaičiuojamas nuo mokestinės vertės, kuri įrašyta Registrų centre“, – aistras dėl mokesčio ramino E. Gentvilas.

Mažajame Kaimelyje esančio E. Gentvilo namo rinkos vertė gali siekti ir kelis šimtus tūkstančius eurų.

„Bet mokestinė vertė siekia 83 tūkst. eurų. Ne aš tai fiksuoju, o metinio turto vertinimo metu mokestinė vertė nustatoma. Klaipėdoje pusantros medianos yra 71,1 tūkst. eurų. Atėmus skirtumą, išeina, kad aš mokesčius turėčiau mokėti nuo 12 tūkst. eurų“, – būsimus mokesčius skaičiavo Seimo narys.

Jis mokestį už namą skaičiavo pagal 0,25 proc. tarifą.

„Aš ėmiau daugiau, ne žemiausią, bet ir ne didžiausią procentą, o per vidurį. Žiūrėjau į žemės mokestį. Jei Klaipėdos savivaldybė nustatytų vieno procento mokestį, aš mokėčiau 120 eurų. 0,25 proc. yra penkis kartus daugiau nei numatytas minimumas. Tai man sudarytų 23 eurus mokesčio. Jei Klaipėdos savivaldybė nusistatytų 0,5 proc. tarifą, aš mokėčiau 48 eurų NT mokestį. Kodėl mes taip baidomės?“ – paaiškino E. Gentvilas.

Pinigai – tik savivaldai

E. Gentvilas pabrėžė, kad šiuo metu veikia konsoliduoto turto mokestis – jis skaičiuojamas nuo viso, įvairiose vietose turimo turto vertės.

„Pats mokesčio procentas yra mažinamas. Nebe 0,5 proc. reikės mokėti, o 0,05 proc. Tai yra liberalu, minimali suma sumažinama dešimt kartų. Taip, yra ir maksimali suma. Bet akivaizdu, kad toks procentas bus taikomas apleistam turtui“, – paaiškino Seimo narys.

Liberalai įstatymo pataisoms pritaria dėl tam tikrų motyvų – šiuo metu turto mokestis nukeliauja į valstybės biudžetą, savivaldybės šių surenkamų pinigų negauna.

„Padidintas neapmokestinamas pajamų dydis nuo 400 iki 750 eurų, kitaip tariant, jei gauni tiek algos, nemoki nė cento mokesčių. Einama liberaliuoju keliu – mažinami darbo mokesčiai. Valdžia nebeima pinigų iš žmonių, kurie uždirba nedideles pajamas. O savivaldybės gyvena iš gyventojų pajamų mokesčio, tad jos sulaukia mažiau įplaukų. Vadinasi, šaligatvių tiesimui ir darželių statybai jos negauna reikiamų pajamų. Patvirtinus šias pataisas, savivaldybės gaus teisę nustatyti mokesčio tarifą ir šiuos pinigus jos surinks į savo biudžetus. Centrinė valdžia nebegaus šių pinigų“, – tikino politikas.

Savivalda turi tik tris instrumentus užsidirbti pinigų – rinkliavos, kurias renka dažniausiai tik kurortinės savivaldybės, žemės nuomos ir žemės mokestis, gyventojų pajamų mokestis.

„Tai sudaro vos keturis procentus savivaldybių pajamų. Visa kita duoda geroji tetulė centrinė valdžia“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Vilios mažais mokesčiais

Iki šiol galiojančiame įstatyme yra nustatyta 150 tūkst. eurų turto vertės riba, nepriklausomai nuo to, kur yra būstas.

„Naujoji tvarka numato, kad bus apmokestinama didesnė nei 1,5 medianos turto vertė. Piktinamasi, kad vilniečiams yra viena mediana, o šilutiškiams – visai kitokia. Matyt, kad savivaldybėms bus palikta teisė apsispręsti, nuo kurios medianos dalies įvesti mokestį. Savivaldybės galės mokestį rinkti nuo vienos, o gal nuo 1,7 medianos“, – svarstė E. Gentvilas.

Žvelgdamas į žemės mokestį, kurį nusistatinėjo pačios savivaldybės, E. Gentvilas pastebėjo, kad maksimalių mokesčių nesirinko nė viena savivaldybė.

„Vakarų Europos savivaldų pavyzdžiai byloja, kad savivaldybės konkuruoja per NT mokestį, pritraukdamos investicijas. Jei savivaldybė nori, kad joje apsigyventų kuo daugiau pasiturinčių asmenų, jie mažina NT mokestį. Nes padidinus jį, mažėja nekilnojamojo turto sandorių tokiose vietovėse“, – paaiškino E. Gentvilas.

Savivaldybės tokiu būdu pritraukia pašalpų ir išmokų neprašančių žmonių, kurie, įsigiję nekilnojamojo turto, geba kurti verslus ir moka mokesčius.

„Galima gąsdinti tautą kraštutinumais, bet kas iš to? Vieni gąsdina, kad bus įvestas 4 proc. mokestis, kuris neva sudarys 4 tūkst. eurų sumą. Kiti gąsdina tuo, kad iš šio mokesčio savivaldybės iš viso nesurinks nieko. Bet Lietuvoje yra ne tik Vilniaus savivaldybė, o dar 60 savivaldybių. Jos dairysis, kas vyksta gretimoje teritorijoje, ir tai gali būti vienas instrumentų, kuris padės savivaldybėms konkuruoti“, – paaiškino E. Gentvilas.

Jis pripažino, kad mokestis apims didesnę turto valdytojų dalį.

„Nenoriu gąsdinti, bet po 20 metų visas nekilnojamasis turtas bus apmokestintas. Tai yra neišvengiama, jei orientuojamės į europietišką savivaldos finansavimo modelį. Europoje savivaldos biudžeto pagrindą sudaro nekilnojamojo turto mokesčiai. Ne darbo, ne veiklos, o turto mokesčiai“, – pastebėjo E. Gentvilas.

Jis priminė, kad Lietuvos savivaldybių asociacija pritarė tokioms nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisoms.

1,5 medianos savivaldybių vertės

Klaipėda – 71 100 eurų;

Klaipėdos rajonas – 59 700 eurų;

Kretingos rajonas – 36 000 eurų;

Neringa – 166 500 eurų;

Palanga – 66 150 eurų;

Plungės rajonas – 20 550 eurų;

Rietavo rajonas – 11 730 eurų;

Skuodo rajonas – 11 137 eurai;

Šilutės rajonas – 17 800 eurų.