Nauji terminalai neišjudino uostų krovos

Rytinės Baltijos jūros šalių uostai patyrė ilgalaikio kritimo tendenciją, nes nauji terminalai krovinių nei Klaipėdoje, nei Rygoje nepridėjo.

Klaipėdos uoste pasiektas pikas

Pagal jau pateiktą informaciją iš rytinės Baltijos uostų 2019 m. daugiausia krovė Klaipėda – 46,22 mln. tonų. Tai buvo 0,8 proc. mažiau nei 2018 m., kai rekordinė visų laikų krova tada siekė 46,58 mln. tonų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pareiškė, kad kritimui įtakos turėjo sumažėjęs „Belaruskalij“ trąšų eksportas antrajame pusmetyje. Su tuo kategoriškai nesutiko „Belaruskalij“ trąšas per Klaipėdos uostą kraunančios bendrovės „Birių krovinių terminalas“ atstovai. Jos vadovas Vidmantas Dambrauskas pateikė duomenis, kad pernai „Birių krovinių terminalas“ krovė 10 mln. tonų ir tai buvo tik 0,6 proc. mažiau nei 2018 m.

Ir V.Dambrauskas, ir kiti ekspertai įvertino, kad 2018 m. pasiektą krovą Klaipėdos uostui artimiausiais metais vargu ar pavyks pakartoti. „Birių krovinių terminalo“ atstovai kalba apie savo bendrovės maždaug 2 proc. krovos svyravimą į vieną ar kitą pusę. Šios bendrovės perspektyvos atrodo neblogos. Ji artimiausiais metais krovos pajėgumą planuoja išauginti nuo 12 iki 16 mln. tonų per metus.

Esminę įtaką Klaipėdos uosto krovos sumažėjimui 2019 m. turėjo net 35,9 proc. kritusi „Klaipėdos Smeltės“ krova. 2018 m. ji per metus krovė 5,14 mln. tonų, o 2019 m. – 3,29 mln. tonų.

Tendencija: naujas Krievu salos anglių terminalas Rygoje ne padidino, o gerokai sumažino krovą. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Pati „Klaipėdos Smeltė“ pateikė tokį įvertinimą: „krovos apyvartos kritimą nulėmė reguliarių MSC okeaninių laivų konteinervežių užėjimų, gabenančių tranšipmento konteinerius, laikinas sustabdymas“. Pernai „Klaipėdos Smeltė“ krovė 253489 TEU konteinerių, kai 2018 m. jų krova siekė – 386982 TEU.

2020 m. Klaipėdos uostui prognozuojamas maždaug 1,5 mln. tonų krovos kritimas. Reali situacija vėl priklausys nuo to, kaip atsinaujins ir ar atsinaujins MSC okeaninių laivų užėjimai į Klaipėdą. Šiandien niekas nežino, ką nuspręs MSC savininkai.

„Orlen Lietuvai“ priklausantis Būtingės naftos terminalas praėjusiais metais krovė 9,54 mln. tonų naftos – 1,2 proc. mažiau nei 2018 m.

Latvijos uostų konkurencija

Iš Latvijos uostų didžiausią smukimą patyrė Rygos uostas. Jo krova pernai sumažėjo 10,1 proc. iki 32,76 mln. tonų.

Rygos uoste pernai net 27,2 proc. iki 10,36 mln. tonų sumažėjo rusiškų anglių krova. Paradoksalu, kad anglių krova taip smarkiai krito po to, kai uostas jų krovą iš senamiesčio iškėlė į naują Krievu salos terminalą. Logika paprasta – dalis krovėjų atsisakė pereiti į naują terminalą, kur, pagerinus infrastruktūrą, krantinių ir teritorijos nuomos kaina gerokai išaugo. Dalis jų pasirinko Ventspilio uostą. Jame anglių krova pernai išaugo apie 18 proc. Ventspilyje iš viso krauta per 6 mln. tonų anglių.

Rygos uoste taip pat smarkiai (7,2 proc.) sumažėjo naftos produktų. Mažiau (0,5 proc.) krauta netgi konteinerių (iš viso 466890 TEU).

Praėjusių metų gruodį dėl JAV sankcijų į sunkią padėtį pakliuvo Ventspilio uostas. Dvi paras jis buvo visiškai uždarytas. Tik staigiai perregistravus uostą ir perdavus valstybei, sankcijos buvo panaikintos. Per gruodį Ventspilio uostas krovą sumažino net 37 proc. – krovė vos 986 tūkst. tonų, kai iki tol vidutinė mėnesio krova siekė apie 1,6 mln. tonų. Tačiau metus vienintelis Ventspilio uostas pernai baigė su 0,9 proc. pliusu. Jis iš viso krovė 20,5 mln. tonų. Pernai po 11 mėn. Ventspilio uosto krovos pliusas buvo 3,8 proc.

Liepojos uosto krova pernai sumažėjo 2,7 proc. Jis iš viso krovė 7,33 mln. tonų.

Talino rekordai ir smukimas

Penkis uostus valdantis Talino uosto koncernas „Tallinna Sadam“ pranešė, jog krova juose pernai buvo 3,3 proc. kuklesnė nei užpernai. Pernai iš viso krauta 19,9 mln. tonų.

Mažėjimą lėmė tolesnė naftos produktų netektis. Talino uoste daugėjo konteinerių, trąšų.

Pernai Talino uostas pasiekė ir naują keleivių pervežimo jūrų keltais rekordą – 10,64 mln. Tai buvo 0,2 proc. daugiau nei 2018 m. Didžiausią keleivių srautą Talino uostui duoda laivybos linijos tarp Talino ir Helsinkio.

Pernai pasiektas ir kruizinių laivų keleivių rekordas. Jų iš viso priimta per 660 tūkst.

2019 m. ypač sėkmingi buvo kai kuriems Suomijos uostams. Šalia Rusijos sienos (už 50 km) esantis Haminos-Kotkos uostas krovą padidino net 11,9 proc. Iš viso jis krovė 18,1 mln. tonų. Jo augimą lėmė ne tiek Rusijos kroviniai (tranzitas sudarė 4,13 mln. tonų), kiek net 27 proc. išaugęs pačios Suomijos eksportas, kuris siekė net 14 mln. tonų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nordland

nordland portretas
nelabai suprantama ta uostu pletra, kai nera garantuotas kroviniu srautas. politikieriai, sokdami pagal jav dudele, veda link to, kad tranzintas is rytu, tiesiog bus nukreiptas kitur.

Vilkas Larsenas

Vilkas Larsenas portretas
Uostas, tai aukso kasyklos. Kadangi Vilniuje, pagrinde, arciau norago, tai uosto "verteivos", per 30 metu daug "reikalu" atliko... O kur dar sunaikinti laivynai...

KLP

KLP portretas
noretus pamatyti uosto kompaniju finansiniu duomenu patikrinimus, manauten korupcijos lygis tokio lygio, kokio Lietuva nera niekada net maciusi
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių