Nauji užmojai: planuose – „Geotermos“ gaivinimo planai

Dėlioja galutinius taškus

Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis patvirtino, kad tiek Finansų ministerija, tiek Turto bankas, kurie yra bankrutuojančios bendrovės „Geoterma“ valdytojai, siekia, jog Klaipėdos savivaldybė perimtų savo žinion šios įmonės materialųjį nekilnojamąjį turtą ir įrenginius.

Klaipėdos miesto taryba sutiko perimti Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) esantį geoterminės jėgainės pastatą, šildymo katilus ir visą įrangą.

„O kadangi „Geoterma“ yra visai šalia mūsų rajoninės Lypkių katilinės, su bendrove „Klaipėdos energija“ matome galimybę panaudoti tuos įrenginius tiek šilumai perduoti į LEZ, tiek sudaryti galimybę ekstra atveju naudoti tuos dujinius katilus, esančius „Geotermoje“, šilumos gamybai miestui“, – paaiškino E.Simokaitis.

Ateityje galbūt būtų planuojama su Klaipėdos universiteto mokslininkais bandyti atgaivinti geoterminių vandenų išgavimą moksliniams tikslams, nes šildymui ši technologija yra per brangi, būtent dėl to bendrovė ir bankrutavo.

„Šiuo metu valstybės įmonė Turto bankas derina veiksmus su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija – Finansų ministerija dėl galimo turto perdavimo Klaipėdos miesto savivaldybei“, – patikino Turto banko komunikacijos konsultantė Jolita Skinulytė-Niakšu.

Eksperimentas nepavyko

„Geoterma“ šilumos gamybą pradėjo 2004-aisiais ir visą veiklos laikotarpį susidūrė su finansiniais sunkumais.

Eksperimentinis, milijonus kainavęs geoterminės jėgainės projektas galutinai žlugo, kai prieš ketverius metus šilumos gamybai karštą vandenį iš žemės gelmių naudojusios įmonės „Geoterma“ veikla buvo sustabdyta.

Tai lėmė dideli bendrovės įsipareigojimai ir nekonkurencingas šilumos gaminimas.

2017 m., sustabdžius jos veiklą, buvo paskelbtas 100 proc. bendrovės akcijų viešas aukcionas.

Tačiau bendrovę įtraukus į svarbių nacionaliniam saugumui įmonių sąrašą, privatizavimas buvo sustabdytas.

Dar po dvejų metų Turto bankas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl „Geotermos“ bankroto bylos iškėlimo.

Esą tai buvo vienintelė alternatyva teisiniu būdu  likviduoti veiklos nevykdančią įmonę ir sudaryti galimybes išsaugoti bendrovės geotermijos įrenginius.

Paskola virto skola

Siekiant užtikrinti įmonei nuosavybės teise priklausančių geotermijos įrenginių veiklą, Turto bankas organizavo du bendrovei priklausančio ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkursus, tačiau nė vienas neįvyko.

2019 m. rugpjūtį teismas „Geotermą“ pripažino bankrutavusia, įmonę nuspręsta likviduoti.

Jos įsipareigojimai kreditoriams siekė beveik 4 mln. eurų.

„Geoterma“ buvo pirmoji tokia jėgainė Baltijos regione, pradėta statyti Klaipėdoje 1997 m.

Pagrindinis jos finansavimo šaltinis buvo valstybės vardu gauta Pasaulio banko paskola.

Be valstybės lėšų, į 21,4 mln. eurų vertės projektą investavo Pasaulio aplinkosaugos fondas, Danijos aplinkosaugos agentūra.