Legendomis tapusius nusikaltėlius, jau vadinamus bendriniais daktarų ir gaidjurgių vardais, keičia nauja karta – išsilavinusi, gerų manierų, puikiai besigaudanti technologijų pasaulyje.

Mažaraščių era baigėsi

Klaipėdietis Sigitas Gaidjurgis ir kaunietis Henrikas Daktaras, dar visai neseniai šiurpinę jų pačių organizuotų gaujų nusikaltimais, jau tapo istorija.

Nors artimieji teberauda dešimčių nužudytųjų, o anksčiau neliečiami jautęsi gaujų vadai tik teoriškai gali tikėtis kada nors įkvėpti laisvės oro, jų vietą nusikaltėlių pasaulyje užima naujoji karta.

Akmenskaldžio amato profesinėje mokykloje vos pusmetį pasimokęs S.Gaidjurgis daugiau mokslų neragavo. Nepaisant to, kad vaikystėje ir paauglystėje nepasižymėjo lyderio savybėmis, S.Gaidjurgis subūrė žiaurių nusikaltėlių grupuotę su išvystyta struktūra, funkcijų pasiskirstymu bei griežta hierarchija.

Žiauriausia, stipriausia ir ilgiausiai uostamiestyje veikusi gauja nesibodėjo jokių būdų pelnytis: reketas, sąvadavimas, ginklai, narkotikai, prekyba metalu, kontrabanda, pilstuko gamyba ir pardavimas. Už nepaklusnumą būdavo žudomi net nusikaltėlių bendražygiai.

Didžiąją dalį gauto pelno nusikaltėliai investavo į nekilnojamąjį turtą. Dalis buvusių gaidjurginių sugebėjo legalizuotis ir iki šiol dirba įvairiose verslo srityse.

Astos Aleksėjūnaitės nuotr. Pažangumas: iš S.Gaidjurgio pažymių ne vienas dabartinės mafijos atstovas pasijuoktų. Nusikalstamą pasaulį dabar vis dažniau papildo puikiai įstatymus ir aukštąsias technologijas išmanantys aukštųjų mokyklų absolventai.

Autoritetų nebeliko

Uostamiesčio policijos vadovai tikina, kad per keletą pastarųjų metų užaugo nauja nusikaltėlių karta, visiškai nepanaši į žiaurumu ir drastiškais poelgiais prieš dešimtmetį garsėjusias gaujas.

Naujiesiems gangsteriams ant kulnų lipantys pareigūnai teigė, kad senieji darbo metodai, bandant juos demaskuoti ir priversti stoti prieš teismą, nebetinka.

„Daug ką žinome, bet nedaug galime pasakoti, – apie pastarojo laiko tyrimus paslaptingai prabilo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Dainius Smatavičius. – Naujuosius nusikaltėlius labai sunku apibūdinti dviem žodžiais. Galima tik lyginti juos su buvusiaisiais. Pirmiausiai, jiems neegzistuoja jokie autoritetai. Baimės ar pagarbos kitos gaujos vadeivoms ar eiliniams jie neturi. Dabartinių nusikaltėlių pasaulyje yra tik dvi sąvokos: partneris ir priešas. Ir dar vienas bruožas, būdingas dabartiniams nusikaltėliams, – jie sugeba laviruoti ant legalumo ribos ir neretai akivaizdžiai nusikalsdami apeina įstatymus taip, kad apkaltinti juos itin sudėtinga.“

Daugelis kalbintų teisėsaugininkų tvirtino tą patį – naujoji nusikaltėlių karta nelinkusi lieti svetimą kraują, labiau specializuojasi siauroje srityje ir puikiai žino viską, kas susiję su jų pasipelnymo šaltiniu, išmano įstatymus ir yra kur kas labiau išsilavinę, palyginti su ankstesniais nusikalstamo pasaulio autoritetais.

Veikia devynios gaujos

Pareigūnų žiniomis, Klaipėdoje ir pajūrio regione veikia devynios nusikalstamos grupuotės. Didžioji dauguma susijusi su narkotikais.

Dvi iš šių grupuočių yra gerai organizuotos ir savo struktūra bei veiklos pasiskirstymu prilygsta klasikinėms gaujoms.

Vienos nariai specializuojasi kvaišalų bei alkoholio kontrabandos srityje, įgytą turtą legalizuoja, o demaskuoti jie galėtų būti apkaltinti tik finansiniais nusikaltimais.

Kita uostamiestyje išplėtojusi veiklą grupuotė yra tikri dokumentų klastojimo meistrai. Jie žino, kam tas klastotes realizuoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Be to, užsiima narkotikais ir cigarečių kontrabanda.

Narkotikai pasiekė kaimus

Mažesniu narių skaičiumi išsiskiria ne taip gerai organizuotos grupuotės, kurių yra penkios. Visos jos susijusios su narkotikų platinimu. Dažnas šių gaujų narys pats vartoja jei ne stiprius, tai lengvo poveikio kvaišalus.

Ryškiausiai pasižymėjo momentinėmis vagystėmis pagarsėjusi gauja, kurios nariai papildomai užsidirba ir iš narkotinių bei psichotropinių medžiagų pardavimo.

Su ja konkuruoja susivieniję vagys ir plėšikai, sukčiai, kontrabandininkai, nevengiantys turto prievartavimo. Dar viena grupuotė specializuojasi ir automobilių vagystėse.

Aiškėja, kad gaujos savo veiklą plečia visoje Lietuvoje ar net užsienio šalyse.

Pastaraisiais metais paneigta nuomonė, jog Žemaitijos kaimai "švarūs" nuo narkotikų, o vienintelis ten paplitęs svaiginimosi būdas – naminė degtinė. Vien Salantuose, kur nuo seno būdavo išverdama bene daugiausiai naminės degtinės regione, narkotikų platintojas per porą savaičių atsigabendavo kelis tūkstančius psichotropinio poveikio tablečių ir, kaip įtariama, čia pat jas išplatindavo.

Klaipėdos pareigūnai įsitikinę, kad, be šių struktūriškai susiformavusių ir realiai veikiančių grupuočių, dar bent dvi yra gimimo stadijoje. Jų nariai taip pat platina narkotikus, o viena dar ir įveža juos į Lietuvą iš užsienio.

Klaipėdoje dar nešaudo

Klaipėdos organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro viršininko pavaduotojas Ramūnas Strazdauskas tikino, kad dabar viena didžiausių bėdų mūsų krašte – viskas, kas susiję su narkotikais.

„Gaujų nariai dabar beveik nebežudo. Susišaudymai Kaune rodo, kad nusikaltėliai ten kovoja dėl įtakos zonų, bet Klaipėdoje tokių reiškinių dar nestebime, – dėstė gaujų veiklą tiriantis pareigūnas. – Reketas taip pat įgavo naujas formas. Jis labiau nukreiptas į reikalavimą grąžinti skolas. Nebestebime drastiškų grasinimų ar gąsdinimų. Išklausę įrašą, kuriame užfiksuoti aukų pokalbiai su įtariamaisiais, tik iš intonacijų bei kai kurių užuominų galime pasakyti, jog tai turto prievartavimas. Tačiau teisme tai įrodyti neįmanoma, nes tiesioginių grasinimų nėra. Tikrojo reketo, kai iš niekuo dėtų žmonių reikalaujama atiduoti dalį verslininkų uždirbtų pinigų, nebėra. Dažniausiai reikalaujama grąžinti skolą kitam verslininkui. Niekas nebeveža į mišką, neberakina prie medžių, nešaudo į kojas, grasinimai išsakomi aptakiai, tik užsimenant apie skolininko šeimą ar turtą.“

Pasikeitusi automobilių pardavimų rinka lėmė žymų mašinų vagysčių sumažėjimą. Didžioji dauguma jų dingsta ne be pačių savininkų žinios. Tikslas – gauti draudimo išmokas.

Sukčiai – lyg verslininkai

Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vadovas Tomas Balčius apgailestavo, kad nusikaltėliais tampa vis daugiau protingų jaunuolių. Puikiai kompiuterijos pasaulyje besiorientuojantys aukštųjų mokyklų studentai pasiduoda pagundai įsibrauti į svetimas bankų sąskaitas ar apgaule iš patiklių žmonių išgauti banko sąskaitų kodus.

T.Balčiaus tikinimu, labai gerai besimokantys jaunuoliai kelis kartus buvo reketuojami ir raginami jungtis prie gaujų, kurių pasipelnymo šaltinis – vagystės bei kontrabanda. Taip formuojamos naujos gaujos, kuriose drauge veikia aukšto intelekto ir primityviausi nusikaltėliai.

„Sukčiaus portretas šiandien mažai skiriasi nuo verslininko, nes nusikaltėliai dabar puikiai nusimano apie nekilnojamojo turto rinką, prekybą, prekių pervežimą, paskolas, dokumentų tvarkymą, transporto srautus, – aiškino T.Balčius. – Padaugėjus įmonių bankroto atvejų stebima tendencija, kai nusikaltėliai per trečiuosius asmenis nusiperka bankrutuojančias bendroves ir jų vardu sudaro sandėrius. Įsipareigoję atlikti paslaugas jie gauna pinigus, tačiau pažado atlikti darbus nevykdo ir pasislepia. Pastaruoju metu ypač padaugėjo sukčiavimo greitosiomis paskolomis atvejų.“

„Viskam yra pradžia ir pabaiga. Todėl tikiu, kad ir kaip tobulės nusikaltėliai, visi jie prieis liepto galą“, – optimizmo neslėpė D.Smatavičius.

Klaipėdoje iš nelegalios apyvartos paimta narkotikų