Skaidrumas – svarbus prioritetas

– Per pirmuosius vadovavimo miestui mėnesius ėmėtės permainų, akivaizdu, turėjo būti nepatenkintųjų. Gal sulaukėte pretenzijų ar net grasinimų?

– Ne, jokių pagąsdinimų nebuvo, tik matau įtampą socialiniuose tinkluose. Tačiau džiugu, kad didelė dalis žmonių supranta, kokie procesai vyksta mieste, ir tai palaiko. Judame skaidrumo link, neskaidrūs dalykai savivaldos darbuose nebus toleruojami.

– Su kokiais ryškiausiais neskaidrumo atvejais susidūrėte?

– Vienas galbūt pačių neskaidriausių ne kartą minėtas pavyzdys – mokyklos statyba Senvagės gatvėje. Vien jau sakralaus pobūdžio (apvali) architektūra kelia klausimų. Visi, kas ką nors kada yra statę, puikiai supranta, kad apvalių statinių statyba kainuoja kur kas daugiau. Mačiau labai daug pasaulio šalių, bet tokios mokyklos nemačiau niekur. Mokykla – ne kokia nors meno galerija, o įprastos funkcinės paskirties pastatas, pritaikytas ugdymo procesui. Svarbu, kad ten būtų patogios darbo vietos. O čia netgi aktų salė yra labai ankšta, maža scena. Neįsivaizduoju, kaip vaikai ten mėgausis renginiais. Mokykla skelta į dvi dalis, per vidurį nutiesta gatvė į privatų sklypą. Pradžioje ta gatvė buvo nutiesta už savivaldybės pinigus, tiesa, mane patikino, kad privatininkai už ją susimokės.

– Tai kas šio prabangaus projekto pilkasis kardinolas?

– Nežinau, tikrai neturiu laiko tokiems tyrimams. Visą tą procesą mato ir teisėtvarkos institucijos. Juolab pats mokyklos statybų pabrangimas, kuris, lyginant su konkurso kaina, išaugo du kartus, kelia labai daug klausimų.

– Kalbant apie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų reformas mieste, ar prie Miesto poliklinikos planuojama jungti Jūrininkų sveikatos priežiūros centrą?

– Mes apie poliklinikų jungimą dar nesvarstėme. Nors visokių idėjų ir postringavimų buvo. Dabar kalbama tik apie tai, kokiose patalpose turėtų veikti poliklinikos. Atėję dirbti radome projektą – planus statyti naują Jūrininkų sveikatos priežiūros pastatą Bijūnų gatvėje. Žinau, kad buvusi miesto valdžia skelbė rangos konkursą, tačiau jo rezultatai nebuvo realizuoti, nes kaina buvo per didelė. Šiandieninė kaina yra 5 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Nenorėčiau revizuoti šio projekto. Mano žiniomis, numatytas pastatas būtų 4 tūkst. kvadratinių metrų ploto. Tačiau jau šiandien aišku, kad Jūrininkų sveikatos priežiūros centro darbuotojai, šiuo metu dirbantys dviejose miesto vietose, naujame pastate fiziškai nesutilptų, todėl ieškosime sprendimo. O ką daryti su kitomis Klaipėdos poliklinikomis, niekas atsakyti negali, todėl taip spręsti klausimų negalima.

Prioritetai: vienas didžiausių rūpesčių mieste – braškanti ligoninių reorganizacija, dėl kurios kenčia ne tik darbuotojai, bet visi miestiečiai, kuriems būtina medikų pagalba. / Vytauto Petriko ir T. Biliūno / BNS nuotr.

– Taikos prospekte esančios Klaipėdos miesto poliklinikos plotas yra apie 11,5 tūkst. kv. m. Galbūt, reformuojant pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, būtų galima racionaliai panaudoti šias patalpas, kurios turbūt ne visos šiandien netgi eksploatuojamos, ir nereikėtų statyti naujo pastato?

– Tai yra pakankamo dydžio pastatas, kad jame būtų galima įsteigti vadinamąjį Pirminės sveikatos priežiūros kompetencijų centrą. Pirmiausia, sutelkus valstybinių, taip pat ir privačių medicinos įstaigų (jų mieste veikia apie 30) specialistus, būtų galima nuspręsti, kaip optimaliai išnaudoti šį pastatą, juolab ten yra nemažai ploto, kur galima išplėsti ir automobilių stovėjimo aikšteles, ir pastatyti papildomą priestatą. Tokiu atveju turėtume stiprų galingą sveikatos priežiūros centrą, kuriame galbūt veiktų ir privatūs asmenys. Man teko bendrauti su daugelio medicinos įstaigų darbuotojais ir, išskyrus Jūrininkų sveikatos priežiūros centro atstovų nuomonę, negavau nė vieno signalo, kad mūsų pasirinkimas yra blogas. Tame centre žmonės gautų visas medicinos paslaugas vienoje vietoje. Tai atliepia ir Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatos reorganizuojant pirmines sveikatos paslaugas. Ir tai nėra tik mero nuomonė, kaip kartais bandoma interpretuoti, bet daugelio politikų apsisprendimas.

Pradžių pradžia – senamiestis

– Panašu, kad jums gana greitai Klaipėdoje pavyko išjudinti gatvių remonto reikalus, per kelis mėnesius išasfaltuotos net šešios žvyruotos miesto gatvės. Pavyko padaryti tai, ko neįgyvendino jūsų pirmtakai per kelias kadencijas. Kaip tai pavyko?

– Neanalizuosiu, kas buvo praeityje, jei kalbėtume ir diskutuotume tik apie praeitį, nebūtų ateities. Žinau, kad žmonės, dirbantys administracijoje, nori progreso. Ir aš jiems nuolat kartoju, kad jie ir yra tie, kurie gali sukurti Klaipėdos ateitį, juk jie taip pat klaipėdiečiai, visi čia gyvena. Kviečiau jiems siūlyti idėjas, o apsisprendus jas įgyvendinti reikia operatyviai, mat dešimtmečius laukiant permainų, tos naujovės nebedžiugina, nes laukta buvo per ilgai. Tą patį išgirdau iš rusniškių po estakados atidarymo. Ir klaipėdiečiai neslepia, jog puiku, kad tvarkomos miesto gatvės, bet jie nenori, kad tai vyktų dešimtmečius.

– Viena jūsų iniciatyvų buvo dalį miesto biudžeto pinigų skirti senamiesčio pastatų fasadų sutvarkymui, pakvietėte namų savininkus prisidėti atsinaujinant. Ką darysite, jei žmonės neatsilieps į jūsų kvietimą?

– Turiu gerų žinių, kad jau yra susidomėjusiųjų. Taip pat labai esu dėkingas Paveldosaugos skyriaus vadovui Vitalijui Juškai, kuris mėnesiu anksčiau, nei žadėjo, atliko senamiesčio pastatų fasadų atnaujinimo planą. Todėl galėjome pasirengti tolesniems veiksmams – peržiūrėti ir pakeisti biudžetą, radome tam lėšų. Iš savivaldybės biudžeto vienam fasadui nudažyti galėtume skirti apie 30 tūkst. eurų. Labai viliuosi, kad trūkstamą dalį savininkai suras. Tikiu klaipėdiečiais, tikiu, kad jie nori gyventi gražiai, matyti gražius namus. Labai tikiu, kad senamiesčio sutvarkymo projektas duos efektą. Vizija prasideda nuo senamiesčio, bet tai nereiškia, kad mes nematome probleminių pastatų kitose gatvėse. Dar neturėjau laiko pabendrauti su senamiesčio verslininkais, su kuriais daug kalbėjome iki rinkimų, bet jie man pažadėjo, kai bus sutvarkytos senamiesčio gatvės, o Žvejų gatvė galbūt bus pabaigta greičiau negu iki rugsėjo pradžios, ketina patys imti judinti ir „Baltijos“ kino teatro, ir kitų apleistų pastatų fasadų klausimus. Labai džiaugiuosi, kad yra tokia palaikymo komanda, su kuria, manau, pavyks viską griečiau nuveikti.

Dirbti būtina operatyviai

– Miesto tarybos posėdžius stebintys klaipėdiečiai pastebėjo, kad daugybę klausimų naujoji taryba išsprendžia labai greitai ir beveik nesigirdi opozicijos replikų. Kas atsitiko?

– Praėjusį mėnesį sukviečiau visų tarybos frakcijų vadovus, pasakiau, kad tokie susirinkimai bus nuolatiniai, juose bus pristatomi ne tik vykdomi, bet ir planuojami projektai, taip pat kiti įvairūs klausimai, kurie galėtų sukelti diskusijų miesto tarybos posėdžiuose. Šiandien, iš anksto žinant visą informaciją, 40–60 klausimų per posėdį mes išsprendžiame iki pietų, ko Klaipėdoje niekada nebuvo. Esu už tai dėkingas visiems tarybos nariams.

– Keistoka, nes anksčiau opozicija vis tiek turėdavo ką pasakyti. Kodėl šiuo atveju jie neoponuoja, kaip manote?

– Diskusijos prieš posėdžius vyksta ne tik frakcijų vadovų susitikimuose. Beje, mane labai maloniai nustebino opozicija, kuri padėkojo man už šį formatą ir bendradarbiavimą. Ne kartą siūliau rengti tokius pokalbius prie vieno stalo visiems, kad nereikėtų gaišti laiko tarybos posėdžiuose.

– Jums pradėjus dirbti, teko priimti nelengvą sprendimą dėl vieno vaikų darželio neblaivios direktorės atleidimo iš darbo. Ar Klaipėdoje dar yra įstaigų, kurių vadovus reikėtų keisti dėl vienų ar kitų priežasčių?

Jei kalbėtume ir diskutuotume tik apie praeitį, nebūtų ateities.

– Vadyboje naudoju labai konkretų principą – reikia tikėti ir pasitikėti žmonėmis. Ir savivaldybės administracijos darbuotojams per patį pirmąjį susitikimą pasakiau, kad jie turi šimtaprocentinį pasitikėjimo kreditą, kurį gali iššvaistyti tik patys. Jie žinojo, kokia yra vizija ir siekiai, negirdėjau, kad būtų teigę, jog tie siekiai nevykę ar blogi. Labai tikiu, kad tas paminėtas atvejis bus tik vienetinis, nes visko žmonėms gyvenime atsitinka. Labai nemaloni procedūra atleisti iš darbo žmogų, išdirbusį daug metų, tačiau tai negali būti precedentas, kad su tokiais dalykais ateityje bus taikstomasi.

– Jei vis dėlto nebūtų pakeistas Vietos savivaldos įstatymas ir jei meras ir toliau būtų tik politikas, o ne faktinis savivaldybės administracijos vadovas, kaip manote, ar būtų buvę galima tiek nuveikti?

– Merai ir iki tų įstatymo pataisų turėjo ir galėjo daryti įtaką savivaldybės administracijos veiklai, pirmiausia per taryboje priimamus sprendimus. Dabar paradoksalu, kad žmogus, gavęs didžiausią miestiečių pasitikėjimą, negali balsuoti priimant norminius dokumentus, kuriais vadovaujasi pati administracija ir yra vystomas visas miestas, kad jis negali politikuoti. Politika ir ūkis yra skirtingi dalykai: ūkis susijęs su miesto tvarkymu, o kaip tvarkomasi su tuo ūkiu, jau yra politika. Negalima teigti, kad ligi šiol mieste nieko nevyko, tik klausimas, kaip tai vyko. Ir akivaizdu, kad čia ir buvo pati didžiausia problema. Sakykime, gatvę išrausė, ir dvejus trejus metus ten stringa darbai. O kaip vyksta darbai, yra labai svarbu. Todėl dabar merui suteikus įgaliojimus priimti sprendimą be jokių teisinių procesų, esant reikalui, čia ir dabar atleisti administracijos direktorių, atsirado tam tikras impulsas žmonėms, užimantiems tas pareigas, aiškiai susivokti, kad jie privalo dirbti mero komandoje. Yra gi buvęs ne vienas epizodas, kai meras viešai kalbėdavo viena, o administracijos vadovas pareikšdavo, kad jis kitaip galvoja. Dabar merui savotiškai tam tikros galios yra atimtos, užkrautas didelis administracinis, biurokratinis darbas, laiko kūrybai, idėjų generavimui faktiškai nebėra. Bet, pasikartosiu, dirbti čia, Liepų gatvėje, pasirinkimas buvo teisingas, nes čia yra žmonės, visas problemas galima spręsti čia ir dabar, o ne per atstumą.