Ne tik Klaipėdos, bet ir žymiai labiau kompiuterizuotų uostų atstovai pasisako prieš pernelyg didelį ir ne visada patikimą internetinių naujovių skverbimąsi.

Uostai dirba be žmonių

Uostų veiklos kompiuterizavimas išlaisvina daug darbo jėgos. Jau yra terminalų, kur kroviniai pervežami ir kraunami naudojantis automatiniais įrenginiais.

Viename Roterdamo uosto konteinerių terminalų teko stebėti, kaip jis dirba be žmogaus pagalbos. Suprantama, žmonės – operatoriai kabinetuose sėdi prie kompiuterių ir stebi, kaip dirba robotai. Tačiau pačiame terminale vaizdas prieštaringas – įrenginiai veikia, krovos procesas vyksta, o žmonių nesimato.

Kompiuterinės ir internetinės sistemos užvaldo ne tik krovos terminalus, bet ypač uostų logistikos sistemas. Krovinio savininkas kur nors Amerikoje ar Australijoje gali stebėti, kaip jo konteineris juda uoste kur nors Europoje.

Nerimas dėl atakų

Pasaulyje vis daugiau atsiranda uostų kompiuterizavimo priešininkų. Neseniai JAV ekspertai, tyrę didžiausių šios šalies Los Andželo ir Longs Bičo uostų veiklą, paskelbė pritrenkiančią ataskaitą. JAV uostai gali būti lengvai pažeidžiami pradėjus prieš juos vykdyti kibernetines atakas.

Tokie pareiškimai gali turėti ir tam tikrą tikslą – pranešti JAV valdžiai, kuri skiria daug dėmesio kovai prieš terorizmą, kad ir jūrų uostams reikia daugiau pinigų pasirengti kovai su įsikišimu į uosto veiklą iš išorės.

JAV ekspertų vertinimu, jūrų uostai yra svarbūs šalies infrastruktūros objektai, todėl jų apsaugai prieš "hakerius" turi būti skiriama daugiau dėmesio. Pateiktas pavyzdys, kad sutrikdžius Los Andželo ir Long Bičo uostų veiklą, per parą JAV ekonomika patirtų maždaug vieno milijardo JAV dolerių nuostolį.

Jau užfiksuota atvejų, kai "hakeriai" bandė įsilaužti į JAV uostų kompiuterines vidaus sistemas.

Kelia nepatogumų verslui

Klaipėdos uoste aktualesnės informacinių technologijų diegimo problemos. Jau beveik dešimtmetį diegiama Krovinių ir prekių informacinė sistema (KIPIS).

"Dirbant su ta sistema kyla daug problemų. Neišspręstas konfidencialumas dėl krovinių, daug klaustukų dėl saugos. Sistemos nepripažįsta Valstybinė mokesčių inspekcija, todėl pastarajai papildomai tenka rengti ataskaitas. Neišspręstos uosto vartų sąsajos su KIPIS sistema", – verslo nepatogumus dėl KIPIS vardino Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vaidotas Šileika.

Uosto krovos kompanijų atstovai paprašė, kad pusmečiui būtų atidėtas privalomas KIPIS sistemos naudojimas. Ją kaip privalomą Klaipėdos uoste planuota įvesti nuo šiemet nuo liepos 1 dienos. Sistema bus pritaikyta dar iki 2014 m. sausio 1 dienos.