Globalizacija, telekomunikacijų revoliucija, žinių visuomenės formavimasis, politiniai kompromisai investicijas nukreipė į naujus ekonominius centrus. Masinei gamybai tinkančios, pigesnės darbo jėgos Azijos, Pietų Amerikos šalys su žinių siekiančiu jaunimu tapo konkurenciniu iššūkiu Europai.

Privalome siekti išsilavinimo

1989 - 2013 m. projektams, kurie skatina ekonomikos augimą ir kuria darbo vietas, Europos Sąjungoje (ES) buvo skirta net 800 mlrd. eurų. Daugiausiai - mažiau išvystytiems regionams. Šiuo metu ES įgyvendina dvi makroregionines strategijas - Baltijos jūros ir Dunojaus regionų.

3,8 mln. kv.km ES Baltijos jūros regiono yra daugiau nei 101 mln. gyventojų. Regione 26 jūrų uostai per metus krauna beveik milijardą tonų krovinių, perveža 40 mln. turistų. Veikia 200 universitetų. Net 79 proc. suaugusiųjų turi aukštąjį išsilavinimą.

Baltijos jūroje intensyviai plečiama infrastruktūra  - klojami kabeliai, vamzdynai, statomi tiltai, vėjo jėgainių parkai, auga pakrantės miestai. Likimas prie Baltijos priklauso ir nuo to, ar sugebėsime išlikti darnoje su gamta. Baltijos jūros strategijoje iki 2020 m. inovacijos, subalansuota transporto plėtra, aplinkosauga, efektyvus gamtos išteklių naudojimas paskelbti pagrindiniais prioritetais.

Kiekviena regiono valstybė, net ir pati mažiausia, savo investicijas į jūros erdvę turi planuoti derindama su kaimynais. Tai daryti sunku. Aplink jūrą išsidėsčiusių šalių išvystymo lygis ir gebėjimai konkuruoti skiriasi. Šiaurės Baltijos regionai yra inovacijų lyderiai, Pietų ar Centrinės Baltijos – tik nuosaikūs inovatoriai. Jiems reikia perimti
patirtį.

Gamtos resursais, energetiniais ištekliais nepasižyminčioje Lietuvoje turime išmokti mokslinių tyrimų rezultatus paversti produktais ir parduoti juos. Sėkmės garantas yra išsilavinę žmonės. Vyrauja požiūris, kad pas mus aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių yra per daug. Iš tiesų, ES vidurkio (40 proc.) Lietuva su 30-34 proc. nesiekia. Pasiskirstymas netolygus. Klaipėdoje gyventojų su aukštuoju išsilavinimu yra apie 35 proc., Vilniuje – apie 50 proc. Pagal darbo vietų pasiūlą atskiruose regionuose tas procentas dar gerokai mažesnis.

Regiono jūrinio vystymosi tendencijos

Jūrinės veiklos rinkoje jaučiame technologinių – inžinerinių mokslų absolventų stygių.  Inžinerinius specialistus jūrų pramonei - uostams, laivybai rengia tik Klaipėdos aukštosios mokyklos. Pietų Baltijos regione (Lietuva, Lenkija, Švedija, Danija  ir Vokietija) nepakanka jaunų, išsilavinusių jūrinės srities ekspertų.

Jūros pramonės veiklų pobūdis nuolat kinta - iškyla žinių ir kompetencijų poreikis.  Mokymo institucijos privalo modernizuoti studijų programas. Akademinė bendruomenė pasitelkia jūrų pramonės ir verslo partnerius. Bandoma prognozuoti atskirų sektorių plėtros galimybes, specialistų poreikį, apibrėžti jiems reikalingų žinių, gebėjimų ir kompetencijų kiekį.

Bakalauro studijos trunka ketverius, magistro – nuo 1,5 iki 2 metų. Profesionalai į darbo rinką įsilieja per lėtai. Sparčiau atsinaujinti galima kursų metu. Jie trumpesni, įvairesni, skirti motyvuotiems dalyviams, taikomi įvairūs mokymo metodai, dirba profesionalai. Geriau adaptuotis darbo rinkoje padeda praktikos, susitikimai su darbdaviais. Jaunas žmogus turi išnaudoti praktikų galimybes Lietuvos ir tarptautinėse įmonėse.

2011-2014 m. kartu su 18 ES partnerių vykdytas Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos finansuojamas projektas „Generation BALT: Jūrinio išsilavinimo susiejimas su kintančios darbo rinkos poreikiais rengiant naujos kartos Baltijos jūros ekspertus”.
Jo tikslas – stiprinti Pietų Baltijos šalių jūrinį sektorių rengiant naujos kartos specialistus atsižvelgiant į darbdavių poreikius. Projekto renginiuose dalyvavo įvairaus jūrinės tematikos išsilavinimo siekiantys arba jau turintys jauni žmonės. Tikėtina, kad Pietų Baltijos regionai pasipildys tarptautiniu elitu, suvokiančiu  makrolygmens tendencijas, gebančiu derinti kelias profesijas, sukurti aukščiausią pridėtinę vertę.

Jūriniam sektoriui reikalingi gebėjimai su studijų programų pasiūla buvo derinti projekto partnerių šalyse. Atliktas sociologinis tyrimas - apibrėžtas jūrinio potencialo vystymasis iki 2017 m. Išryškinti reikalingi personalo gebėjimai. Nagrinėta aukštųjų mokyklų studijų programų pasiūla, palyginta su paklausa.

Tyrimas vyko Švedijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijos Kaliningrado srityje ir Lietuvoje. Analizuota laivyba ir uostų veikla, laivų statyba ir remontas, žuvininkystė, rekreacija ir turizmas, atviros jūros energetika. Tyrime dalyvavo asociacijos, krovos darbų kompanijos, laivybos, laivų statybos ir remonto, laivų projektavimo ir konstravimo įmonės, įvairių sričių ekspertai - iš viso 102 institucijos.
Į klausimus atsakė 28 proc. visų respondentų, 38 proc. iš jų turėjo inžinerinį išsilavinimą, 24 proc. - verslo vadybos, 14 proc. - gamtos mokslų išsilavinimą. Ekspertų nuomone, iki 2017 m. labiausiai vystysis jūrų transporto paslaugos. Laivų statybos ir remonto pramonė, laivų įrenginių, jūros vėjo energetikos, jūros dugno žvalgybos ir eksploatacijos, hidroinžinerijos, žuvininkystės, logistikos, jūrinių segmentų saugumo ir krizių valdymo segmentai taip pat pažymėti kaip perspektyvūs - jiems ir toliau reikės kvalifikuotų specialistų.

Kursuose - įvairiausios sritys

Tyrimo pagrindu sudaryta mokymų programa. Ji apėmė intensyvius kursus, skaitomus nuo ketvirtadienio iki šeštadienio, vasaros stovyklas burlaivyje, praktikas įmonėse, mokslo ir tyrimų institucijose. Mokymais siekta  jaunimui pažinti įvairias jūrų pramonės veiklas, susirasti tinkamą darbą.

Septynių mokymo kursų metu analizuotos Baltijos jūros regiono problemos, sudarytos sąlygos mokytis stebint procesus ir technologijas įmonėse, tyrimus – laboratorijose, bendraujant su savo srities žinovais.
Į pirmąjį kursą "Jūrinės technologijos ir integruoti sprendimai" - Vokietijos Rostoko universitete atvyko 27 dalyviai iš Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Vokietijos ir Kaliningrado. Jie džiaugėsi informatyviomis ir naudingomis paskaitomis  apie akvakultūrą, vėjo energijos panaudojimą, praktiniais patarimais apie įsidarbinimą,  vizitais į akvakultūros įmones, vėjo jėgainių parkus, susitikimais su įmonių vadovais.

"Kursuose akcentuota, kad turime vieną Baltijos jūrą. Svarbu gebėti derinti skirtingus interesus, kad pasiektume visiems palankius ir naudingus rezultatus, išlaikydami kuo švaresnę ir saugesnę jūros aplinką”, - sakė viena kursų dalyvė, jūrų aplinkos inžinerijos studentė.

Intensyvius kursus organizavo Švedijos Kalmaro Linėjaus
universitetas. 29 dalyviai nagrinėjo laivybai skirtas aplinkosaugines iniciatyvas, išsiliejusių naftos produktų surinkimo technologijas, svarstė, kokią įtaką laivybai turės oro taršos iš laivų ribojimai, gilinosi į bioenergetikos ir jūros resursų gavybos inovacijas. Dalyviai lankėsi jūros vėjo jėgainių parke, imitavo įvairias darbo paieškos pokalbių situacijas. 

Klaipėdos universitete vyko kursai, skirti žaliajai laivybai. 27 dalyviai diskutavo apie emisijų kontrolės zonas, sieros ir azoto oksidų kiekio apribojimus, galimus sprendimus jiems tenkinti, suskystintomis gamtinėmis dujomis varomų laivų projektavimo ypatumus. Iš laivo pristatytas Klaipėdos jūrų uostas, jo plėtra. Laivų statybos ir remonto technologijos pagal naujus reikalavimus aptartos tiesiogiai įmonėse. Didelis dėmesys Klaipėdoje skirtas balastiniais vandenimis atplukdomų invazinių organizmų problemai, įvairių valymo metodų analizei bei valymo kokybės vertinimui. Kursų metu buvo pristatyti net keturių tarptautinių projektų rezultatai.

Ketvirtą kursą organizavo Lenkijos Ščecino universitetas. 31 dalyvis nagrinėjo aplinkosauginę teisę, jos įtaka jūrinio sektoriaus plėtrai, kranto procesų poveikį jūrai ir kranto dinamikai. Šiuolaikinių uostų plėtra neįmanoma be gilinimo darbų. Diskusijų objektu tapo iškasto grunto tvarkymas, tarša. Lenkijos Svinoustjės išorės uoste statomas SGD terminalas. Lankytasi jame, aptarta jo svarba regiono plėtrai, ekonomikai. Kursų dalyviai aplankė ir Ščecino įlanką, švyturį.

Penktus projekto kursus organizavo Gdansko technologijų universitetas. 31 dalyvis nagrinėjo temas, susijusias su vėjo jėgainių energijos gamyba, jų energijos integracija į elektros tinklus. Augantiems vėjo jėgainių parkams montuoti ir aptarnauti reikės vis daugiau specializuotų laivų. Aptarti jų projektavimo ir statybos ypatumai. Šiuolaikinei projektų vadybai buvo skirta

2013 m. rugsėjį vyko 10-ies dienų vasaros mokykla buriniame laive "Zawisza Czarny". Jis plaukė maršrutu Gdanskas-Klaipėda-Kaliningradas-Gdanskas. 39 dalyviai patyrė, ką reiškia būti jūrininku. Visi dirbo pagal grafiką laive, gyveno vienoje patalpoje. Pagal programą buvo numatytos mokslinės paskaitos ir eksperimentai atviroje jūroje, bet štorminis vėjas pakoregavo programą.
Atsiradus galimybei pratęsti projektą, mokymų programa buvo papildyta dar dvejais kursais. Pratęstas Gdansko modulis, skirtas vadybinių gebėjimų ugdymui ir šiuolaikinių vadybinių programų įsisavinimui. Miedzyzdroje (Lenkija) buvo pateiktas išlyginamasis modulis, skirtas Baltijos jūros paveldui, atsinaujinančiai energetikai, multimodaliniams pervežimams, akvakultūros vystymui.

75 studentai įgijo patirties bendruose projektuose, pagerino praktinius įgūdžius, tobulino užsienio kalbos žinias, pažino kitų šalių kultūrą, tradicijas. Tarptautinę mokymų programą baigusiems dalyviams bus išduotas „Generation BALT“ projekto dalyvio sertifikatas bei akademinė Linneaus (Linėjaus) Universiteto 7,5 europinio kredito pažyma dalyvavusiems ne mažiau kaip 3 kursuose  ir vasaros mokykloje.

Buvo sukomplektuota potencialių praktikos vietų duomenų bazė, dalyviai galėjo pasirinkti praktikos vietas. Tartis su priimančia organizacija jie turėjo patys - kursuose juos mokė, kaip pateikti save. 

Projekto "Generation BALT" metu įgyta patirtis adaptuojama Klaipėdos universiteto studijų programose. Jau šiandien mūsų studentai gali rinktis Kalmaro Linėjaus Universiteto siūlomą 30 kreditų studijų programą, skirtą žaliajai laivybai .

Daugiau informacijos apie projektą "Generation BALT" rasite