Nedrausmingi žvejai Klaipėdos krašte patys žvejojami pareigūnų

  • Teksto dydis:

Klaipėdos miestas ir regionas žiemą aprimsta nuo vasarai būdingo turizmo šurmulio, tačiau Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnams ilsėtis nėra kada.

Šiuo metų laiku kraštą užplūsta dažnai aplinkosaugos taisyklių nepaisantys stintų žvejai, šaltojo sezono pradžioje ypač aktyvūs nėgių gaudytojai, o miškuose nesnaudžia brakonieriai. Nors pažeidimų nemažai, pareigūnai džiaugiasi pokyčiais – gyventojų sąmoningumas didėja ir per pastaruosius metus baudas skirti tenka vis rečiau.

Žiemą aktyvios ne tik stintos, bet ir nedrausmingi jų gaudytojai

Stintų žvejai į Klaipėdos kraštą šiuo metu traukia iš visos Lietuvos. Jie nusėdę uosto prieigas, akvatoriją, Smiltynės pusę. Žvejų kontrolė yra pagrindinis žiemos darbas aplinkosaugos inspektoriams, kurie stebi, kaip laikomasi žvejybos taisyklių reikalavimų.

„Nuolat rengiame reidus ir tikriname. Vienas iš pagrindinių pažeidimų – žvejyba be leidimų. Dažnai stintų gaudytojai naudoja ir neleistiną įrankių skaičių: žvejoti galima keturiomis meškerėmis, bet randame daugiau. Taip pat žvejyba leidžiama turint iki 12 kabliukų, o jų aptinkame didesnį skaičių. Tiesa, pastebime teigiamą tendenciją – anksčiau būdavo ypač populiaru didesniais nei leistina tinkliniais samčiais gaudyti stintas nuo Palangos tilto, tačiau tokių atvejų per pastaruosius metus užfiksuojame vis mažiau“, – sakė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas.

Stintų gaudytojų elgesys, pareigūno teigimu, šiek tiek kinta, bet štai nėges žvejojantys brakonieriai inspektoriams yra tikras galvos skausmas. Klaipėdos kraštas išsiskiria dėl šių žuvų apsaugos problematikos, mat jūros gyventojos iš Baltijos rudenį pradeda migruoti į regiono upes, čia žiemoja, pavasarį neršia ir miršta. Todėl rudenėjant bei prasidėjus žiemai suaktyvėja ne tik nėgės, bet ir nelegalūs jų gaudytojai.

„Latvijoje nėgės yra tikras delikatesas – kaimynų verslininkai moka net 8 eurus už jų kilogramą. Žuvims migruojant, upėse jų tiesiog tiršta, todėl brakonieriai per naktį gaudyklėmis gali ištraukti nuo kelių šimtų kilogramų iki tonos. Paskaičiuokite, kokie tai pinigai. Nėgių žvejyba limituojama, žvejai mėgėjai specialiu samteliu jų gali pagauti tik 50, verslininkai – ribotą kiekį tam skirtomis gaudyklėmis. O brakonieriai nepaiso jokių suvaržymų“, – pasakojo V. Marozas.  

Aplinkosaugos inspektoriai dirba kaip kriminalinės policijos pareigūnai

Būtent žalos gamtai paskaičiavimas ir baudų pakėlimas 2014 m., anot pašnekovo, buvo reikšminga priežastis šiurkščių pažeidimų skaičiaus sumažėjimui. Nors žvejybos bei medžioklės taisyklių nepaisančiųjų vis dar yra, pareigūnai dažniausiai apsiriboja įspėjimais.

„Nuo Naujųjų metų išaiškinome 86 pažeidimus. Kalbant apie medžioklę, sulaikėme 2 kilpas miškuose stačiusius pažeidėjus, kuriems gresia baudos, siekiančios iki 1 700 eurų. Tačiau didžioji dalis nusižengusiųjų Klaipėdos regione – žvejai. Šiemet jų jau patikrinome apie 900, kas dešimtam surašėme įspėjimus“, – vardijo pareigūnas.

Anot V.Marozo, jei pažeidėjas per metus dar nėra baustas, pirmąkart nusižengęs jis gauna įspėjimą. Tačiau antrasis taisyklių nepaisymas baigiasi bauda nuo 10 iki 60 eurų. Pareigūnas pastebi, jog dažniausiai įspėjimai sudrausmina ir jais apsiribojama, o pakartotinių pažeidimų nėra daug. Viena iš priežasčių, kodėl taip nutinka, – aplinkosaugininkų veikla panaši į kriminalinės policijos veiklą.

„Mūsų komanda nedidelė, todėl organizuodami reidus pasitelkiame neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius, kurių niekas nepažįsta, nes mūsų veidai nuolatiniams pažeidėjams jau žinomi. Domimės, kuriose vietose ir kada renkasi daugiausia žvejų, stebime socialinius tinklus, renkame įvairią informaciją, kalbiname draugus, pažįstamus. Sėdame į nežymėtą automobilį, apsirengiame civilių drabužiais ir vykstame į įvykio vietą. Naudodami specialias technologijas, galime išsiaiškinti šiurkščius pažeidimus“, – apie darbo specifiką kalbėjo pareigūnas.

Viešumas – pagrindinis kovos su brakonieriais būdas

Visos šios priemonės yra veiksmingos ir bendra aplinkosaugos politika lemia, kad pažeidimų mažėja. V.Marozas išskiria ir didėjantį gyventojų sąmoningumą bei nepakantumą pažeidžiantiesiems taisykles. Nors visada atsiras tų, kurie šių nepaiso ir siekia gamtai pakenkti, bendros situacijos gerėjimo požymiai ryškūs.

Paklaustas, kokios dažniausios pažeidimų priežastys, pašnekovas sakė, jog dalis nusižengiančiųjų tai daro dėl azarto: jie tikisi, jog pavyks kažką pagauti, o patys išsisuks nepagauti. Kitiems brakonieriavimas yra pragyvenimo šaltinis, tretiems – tiesiog gyvenimo būdas.

„Tai primena situaciją kelyje. Visada bus tų, kurie nesisega saugos diržų, vairuoja neblaivūs ir viršija greitį. Mūsų, kaip ir policijos, darbas – su tuo kovoti. Nemanau, kad Lietuvoje bus tokių metų, kai neužfiksuosime nė vieno nusižengimo. Vienintelis taisyklių pažeidimo prevencijos būdas – viešinimas ir visuomenės švietimas. Tai ir darome. Kuo daugiau žmonės žinos apie gamtos išskirtinumą, naudą ją saugoti ir būdus, kaip tai yra daroma, tuo mažiau susidursime su aplinkos apsaugos problemomis“, – įsitikinęs pašnekovas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Geriau

Geriau portretas
Vat dėl pinigų ,kad žmogus neuzdirbtu,o siaip niege skaitoma kaip parazitas, jos ir jų lervos sunaikina daug žuvų ,visose šalyse nėgęs yra naikinamos ir jos neįeina į žuvų ribojimą ir draudima,tik Lietuvoj draudžia bet bausti negali ,nes jei nubaustų tai būtų kriminalas ,vat būtent tik perspėjimas gali buti
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių