Karantinavimasis soduose

Prieš porą savaičių Dituvos soduose dar galėjai pamatyti atsargiai vaikštinėjančius indus, ukrainiečius, tailandiečius.

Neįtikėtina, bet tai buvo jūrininkai, kurie Dituvos soduose laukdavo, o gal nauji jūrininkai ir dabar tebelaukia atplaukiančio laivo.

Baltijos šalys, tarp jų ir Klaipėda, buvo ir yra mėgstamos jūrininkų keitimo vietos. Lėmė tai, kad čia COVID-19 lygis nedidelis, todėl jūrininkus galima palyginti saugiau atskraidinti ir pakeisti.

Gali kilti klausimas, o kam juos laikyti Dituvos soduose? Logika paprasta. Laivuose įgulos nesikeičia 100 proc., o tik dalimis. Dituvos soduose naujai atvykę jūrininkai tarsi praeina dviejų savaičių karantiną.

Į Dituvos sodus jūrininkai iš oro uostų atvežami likus maždaug dviem savaitėms iki jų laivo atplaukimo į Klaipėdą. Nameliuose jie sėdi po 3–4 jūrininkus. Tačiau vienam ar kitam kažko prireikia, jie pasilabina su sodo kaimynais. Taip ir sklinda kalbos apie Dituvos soduose „užsikarantinavusius“, tarsi inkarą išmetusius jūrininkus.

Skiria specialias patalpas

Tarptautinės laivybos vadybos asociacijos („InterManager“) duomenimis, įgulų keitimo reikalai šiuo metu pasaulyje vėl ėmė strigti.

Pasauliniame prekybiniame laivyne repatriacijos, pasibaigus darbo sutarties terminui, laukia apie 400 tūkst. jūrininkų. Kada jie bus pakeisti, neaišku.

„InterManager“ duomenimis, daugiausia jūrininkų buvo pakeista liepą – per 41 tūkstantį. Rugpjūtį keičiamų jūrininkų skaičius sumažėjo apie 40 proc. Taip yra todėl, kad daugelyje vietų vėl kilo COVID-19 bangos. Įtakos turėjo ir tai, kad kai kur į laivus atvykę nauji jūrininkai užkrėtė tuos, kurie juose iki tol dirbo.

Ne atsitiktinai daugelyje vietų prieš patekdami į laivus jūrininkai tarsi turi praeiti dviejų savaičių karantiną. Tai daroma įvairiai, bet galbūt yra panašių atvejų kaip ir Dituvos soduose.

Ar toks karantinavimasis ir jūrininkų keitimas yra nelegalus? Greičiausiai ne, nes jūrininkai keitimui atvyko legaliai.

Tačiau pats faktas, kad jūrininkai yra priversti lūkuriuoti lyg ir paslapčia, skamba negražiai. Siaučiant COVID-19 virusui pasaulyje taip ir nepasirūpinta tinkama jūrininkų keitimo sistema. Vėl kilus naujai koronaviruso bangai, nuo rugpjūčio daugelis uostų griežtina jūrininkų keitimo sąlygas. Daug kur įvedamas privalomas dviejų savaičių karantinavimasis prieš patenkant į laivą.

Įdomu, ar tai daroma panašiai kaip Klaipėdoje – kažkokiuose privačiuose plotuose? Ar vis dėlto yra specialūs viešbučiai? Pavyzdžiui, Pietų Afrikoje, kur jūrininkų keitimas yra leidžiamas tik dviejuose uostuose – Durbane ir Keiptaune, abiejuose miestuose yra specialios jūrininkų karantinavimuisi skirtos patalpos.

Lietuva „A“ lygio sąraše

„InterManager“ pateikė duomenų, kad jūrininkų keitimui palankiausi uostai yra Europoje. Paminėti Nyderlandai, Ispanija, Vokietija, Belgija. Dalyje iš tų uostų ir Lietuvos laivų savininkai keitė įgulų narius.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka yra teigęs, kad jų asociacijos nariai jūrininkus pasikeitė. Vieni tai daro palyginti nesunkiai, kaip jūrų keltų kompanija, nes laivai nuolat atplaukia į Klaipėdą. Kiti samdė specialius užsakomuosius reisus naujiems jūrininkams į vieną ar kitą uostą nuskraidinti ir laivuose dirbusiems parskraidinti.

Lietuvos ar kitų Baltijos šalių tarp jūrininkų keitimui minėtų palankiausių uostų nėra. Tai suprantama – čia atplaukia mažiau laivų, mažiau jūrininkų buvo keičiama.

Įdomu ir tai, kad pasaulyje iki šiol taip ir nėra patvirtinta daugmaž bendra jūrininkų keitimo sistema. Daugumoje šalių laikomasi nuostatos, kad vos pakeistas jūrininkas, palikęs laivą, turi be jokių tarpinių sustojimų sėsti į lėktuvą ir išskristi iš šalies. Išvykimui iš laivo skiriamas iki 12 valandų laikotarpis. Tačiau yra šalių, kur jūrininkas net negali išlipti iš laivo, jeigu nėra dokumento, kad jis neužsikrėtė koronavirusu. Tokiose šalyse tyrimo mėginys imamas uostuose, o jūrininkas laive turi laukti atsakymo.

Dar įdomiau yra su jūrininkais, kurie atvyksta keisti įgulas į laivus. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Kipre, jūrininkams leidžiama atvykti tik tokiu atveju, jei jie ne mažiau nei dvi savaites praleido „A“ arba „B“ lygio šalyse. Pagal Kipro pateiktus duomenis, tokių šalių pasaulyje buvo 16 „A“ lygio sąraše ir 16 „B“ lygio sąraše. Lietuva iki šiol buvo kvalifikuojama kaip „A“ lygio šalis. Pats Kipras taip pat yra „A“ lygio šalis.

Išlipti iš laivo Kipre jūrininkas gali tik tuo atveju, jei dvi savaites laivas praleido jūroje arba jei laivas buvo užsukęs tik į „A“ arba „B“ lygio šalių uostus.