Vyriausybės iniciatyva sustabdytas nelegaliais pripažintų pastatų Juodkrantėje griovimas.

Reaguodama į gyventojų skundus, premjero sudaryta darbo grupė nurodė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai kreiptis į antstolę dėl veiksmų atidėjimo, kol „bus išsiaiškintos teisėtos problemos sprendimo galimybės“.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vykdydama nurodytą pavedimą, liepą kreipėsi į vykdymo veiksmus atliekančią antstolę Astą Rimaitę Žičkuvienę su prašymu sustabdyti vykdomąją bylą dėl pastatų L.Rėzos g. 1A, Juodkrantėje.

Minėtai darbo grupei vadovaujanti ministro pirmininko patarėja aplinkos apsaugai Jūratė Juozaitienė BNS teigė, kad teismo sprendimų vykdymas stabdomas dėl gyventojų skundų.

„Vyriausybė nuolat gauna skundus gyventojų, gyvenančių Kuršių nerijos nacionalinio parko Juodkrantės gyvenvietėje, adresu L. Rėzos 1A. Skunduose prašoma spręsti susidariusią situaciją, kai teismas panaikino valstybės institucijų išduotus statybą leidžiančius dokumentus pastatams, kuriuose yra šių gyventojų butai, ir nusprendė, kad tie pastatai turi būti nugriauti. Pažymėtina, kad butų savininkai yra laikomi teisėtais įgijėjais, pirkę butus iš statytojo – šiuo metu bankrutuojančios UAB „Verslo investicijų projektų centras“, kuri teismo sprendimu savininkams turi atlyginti patirtą žalą dėl prarastų butų nugriovus pastatus“, - teigė ji.

Anot J.Juozaitienės, šiuo metu baigiamas rengti Kuršių nerijos kultūros paveldo tvarkymo planas, kuris esą „gali pareikalauti tam tikros Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūros“.

2012 metų birželį centro kairės Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį, iš galbūt neteisėtai pastatytų 40 objektų UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta numatoma nugriauti penkis (kai kuriuos iš šių objektų sudaro po kelis statinius). Kitus objektus siūlyta tobulinti.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė Rūta Lapinskienė sako, kad korektūros, kurios įteisintų nelegalias statybas, tarnybos vertinimu, negalimos, nors ji sutiko, kad teismo sprendimo įgyvendinimo vykdymas gali būti stabdomas siekiant apginti teisėtai pastatus įsigijusių ir kompensacijų už griovimą negavusių žmonių interesus.

„Jeigu valstybė kažkiek gali padėti šitame teisiniame procese, kad iš pradžių būtų atlyginta, o po to griaunama, mano galva, tai būtų žmogiškas sprendimas“, - BNS teigė R.Lapinskienė.

Tvarkymo plano keitimui ji nemato pagrindo.

„Mes nemanome, jog reikėtų keisti tvarkymo plano sprendinius, nes iš esmės jisai yra patvirtintas Vyriausybės nutarimu ir teisės aktai numato, kad turi iš esmės pasikeisti teritorijos vystymo koncepcija, sunykti ar atsirasti kažkokios vertybės, dėl kurių turėtų būti tie sprendiniai keičiami, o to neatsitiko. Dabar vienas vienintelis motyvas yra išvengti didelių nuostolių valstybei“, - aiškino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovė.

Neringos meras Darius Jasaitis savo ruožtu šią savaitę BNS sakė besilaikantis pozicijos, kad statiniai turi būti įteisinti.

„Pasakysiu Juodkrantės pavyzdį - turiu ant stalo prašymą atjungti dviem namams vandenį, yra išregistruota iš Valstybinio registrų centro - tai nebe žmonių turtas. Žmonės turi paskolą, dar neišsimokėjo už tuos namus ir jiems tie namai jau nebepriklauso, jie yra išregistruoti, nors jie yra teisėti įsigijėjai, net ne statytojai. Nors teismo sprendimas skelbia, kad valstybė jiems turi apmokėti, bet teismo sprendimas vykdomas vienašališkai - turtas iš jų atimamas, bet niekas jiems nesumoka, nes tie, kurie turi sumokėti, kaip ir neturi pinigų“, - aiškino meras.

Anot D.Jasaičio, priimant sprendimus griauti ar perstatyti pastatus, kuriems statyti buvo gauti leidimai, bet kurie, kaip vėliau pripažinta, pastatyti pažeidžiant teisės aktus, pamirštas protingumo kriterijus.

„Ir valstybė pati, ir teismai pripažįsta, kad čia teisinė nelaimė, tai jeigu mes tą visi pripažįstame, tai kur tada protingumo kriterijus, jei visa visuomenė dabar turės sumokėti?“, - kalbėjo D.Jasaitis.

Iki šiol iš minėtų penkių griūčiai pasmerktų objektų nugriautas tik vienas pastatas Juodkrantėje.

„Tai įvyko greičiau, nes šitas restoranas ir buvo likęs tų žmonių rankose, kurie jį statė, tai jie tiesiogiai buvo įpareigoti nugriauti“, - BNS aiškino meras.