Uostamiesčio tvarkdariai dešimtimis skaičiuoja teritorijas, kurios virsta nelegaliais sąvartynais. Vienose jų netvarką pažaboti pavyksta, tačiau kitos yra teršiamos nuolat. Politikai probleminiuose taškuose siūlo įrengti vaizdo stebėjimo kameras.

Situacija kartojasi

Speciali uostamiesčio savivaldybėje sudaryta komisija kasmet apžiūri bei įvertina miestą ir sudaro apleistų teritorijų sąrašą.

Klaipėdos savivaldybės miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės teigimu, šiemet Klaipėdoje nustatytos 36 nelegaliais sąvartynais virtusios teritorijos. 16-oje iš jų situacija kartojasi jau ne pirmus metus.

„Pranešimus apie pavienes užterštas bendro naudojimo teritorijas gauname ir iš savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus, Aplinkos apsaugos agentūros, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos“, – teigė I.Šakalienė.

Surenka tonas atliekų

2015-aisiais sutvarkyti 25 nelegalūs sąvartynai ir 42 pavienės užterštos teritorijos. Šiais metais tokiems darbams buvo skirta daugiau nei 73 tūkst. eurų. Didžioji dalis šių lėšų jau panaudota. Iki šių metų pabaigos, anot I.Šakalienės, visi numatyti pinigai bus išleisti.

Tvarkant užterštas teritorijas, visame mieste per šiuos metus yra surinkta 153 t padangų, 1 074 t statybinio laužo, 60 t biodegraduojančių atliekų.

Uostamiesčio savivaldybė sulaukia ir miestiečių pagalbos, kai kiekvieną pavasarį organizuojamos talkos. Pastarosiose šiais metais dalyvavo 72 gyventojų komandos.

Klaipėdiečių surinktų atliekų kiekis taip pat nemenkas – 11 t biodegraduojančių atliekų, 90 t stambiųjų, 27 t komunalinių atliekų ir per 300 t padangų.

Sučiupti nepavyksta

Nors saujelė gyventojų bei miesto tvarkdariai nuolat pluša tvarkydami vis užteršiamas teritorijas, tačiau šiukšlintojams neretai tai nė motais. Jie įvairiomis atliekomis atsikrato ten, kur papuola.

„Pažeidėjų niekam nepavyksta nustatyti. Mieste tokių apleistų teritorijų negalima palikti likimo valiai, todėl jos yra nuolat tvarkomos“, – pastebėjo I.Šakalienė.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos teigimu, stengiamasi atlikti ir prevencinį darbą – prie probleminių vietų statomi apie atsakomybę už šiukšlinimą įspėjantys ženklai, tačiau neretai jie tampa vandalų ar vagių taikiniu.

Su privačiais – paprasčiau

Šiuo metu, anot I.Šakalienės, nuolat užteršiama laukymė netoli Bandužių gatvės, šalia Minijos gatvės 169-ojo pastato, Minijos ir Kalnupės gatvių sankirtos, įvažos į kai kuriuos Tilžės gatvės kiemus, viešųjų tualetų prieigos prie Vasaros estrados, Rimkų gatvės pakelės už geležinkelio į kairę, pakelės Šilutės plento ruože ir dar kelios kitos vietos.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė pastebėjo, kad paprastai kur kas lengviau pažaboti netvarką privačiuose sklypuose, mat čia nustatomas jo šeimininkas. Jam numatomas laikas susitvarkyti, o to nepadarius – ir bauda.

K.Vintilaitės teigimu, šiemet buvo patikrinta daugiau nei 230 teritorijų, maždaug 80 proc. jų sutvarkyta.

Stebės kameros?

Viešosios tvarkos skyriaus vedėja pabrėžė, kad bendrojo naudojimo teritorijose gyventojai nevengia šiukšlinti todėl, kad kai kurios iš jų nėra gerai sutvarkytos. Čia veši krūmynai bei žolės, todėl šiukšlintojams patogu atliekas palikti šabakštynuose, kur jos pastebimos sunkiau.

„Kol teritorija nebus idealiai sutvarkyta, tol ji bus traukos taškas, pasitarnaujantis atsikratyti šiukšlėmis. Vaikštant tokiose erdvėse galima sutikti ir girtaujančiųjų. Tokios vietos traukia norinčiuosius atsikratyti šiukšlių, pagurkšnoti, paišdykauti nusikalstamai“, – teigė K.Vintilaitė.

Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Vidmantas Plečkaitis pasiūlė, kad 16-oje netvarkomų teritorijų reikėtų įrengti vaizdo stebėjimo kameras.

„Kartkartėmis reikėtų žvilgtelėti į ekraną. Pastebėjus automobilį, išvertusį atliekas, reikėtų teršėją nubausti ir išplatinti spaudoje, kad štai jis buvo nubaustas“, – dėstė V.Plečkaitis.

Ten, kur kamerų sumontuoti nepavyktų, esą vertėtų įrengti bent jų muliažus, atbaidysiančius galimus teršėjus.

Savivaldybės darbuotojams prie probleminių teritorijų siūlyta organizuoti ir vienkartines budėjimo akcijas.

Uostamiesčio savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda pabrėžė, kad būtinas ir prevencinis darbas, kuris ugdytų gyventojų sąmoningumą.