Kompostuoja nuo 2014 metų

Jau septintus metus iš viso Vakarų Lietuvos regiono surinktos žaliosios atliekos – lapai, žolė, smulkios šakos, sugedusios daržovės ir vaisiai – yra kompostuojamos KRATC įrengtose aikštelėse, o pagamintas kompostas nemokamai dalijamas regiono gyventojams. Matydama, kad aikštelėse kaupiasi rezervas, o gyventojų poreikiai kompostui nėra tokie dideli, KRATC administracija šiemet leido derlingą juodžemį nemokamai pasiimti ir juridiniams asmenims.

„Nieko keisto, kad komposto turime tiek daug. Statistiškai žaliosios atliekos sudaro apie pusę visų komunalinių atliekų. Individualių valdų savininkai Klaipėdoje aprūpinti žaliųjų atliekų rūšiavimo konteineriais, žmonės ir įmonės išmoko atskirai surinkti šias atliekas, tad logiška, kad ekologinio ciklo sistema puikiai veikia – komposto prigaminame daug“, – sakė Ramunė Šličienė, KRATC Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė. Pasak ekologės, bendrovė metų pradžioje 7 regiono aikštelėse turėjo sukaupusi apie 20 000 tonų komposto rezervą. Prasidėjus pavasario sezonui gyventojai ir įmonės apie pusę jau išsivežė. Tačiau komposto vis dar yra pakankamai ir nemokamas dalijimas bus tęsiamas.

Grožis: japoniškas sodas netoli Darbėnų netrukus apsipils sakurų žiedais. (KRATC  nuotr.)

Naudoja lietuvišką juodžemį

Didžiausią kiekį komposto, apie 300 tonų, iš KRATC pasiėmė Kretingos rajone įsikūrusio japoniško sodo įkūrėjas Šarūnas Kasmauskas. Jo teigimu, natūralus juodžemis bus panaudotas 16 hektarų sodo teritorijos tvarkymui, augalų persodinimui, apželdinimui ir kitiems pavasariniams darbams.

„Mūsų sodas įkurtas paprastoje pievoje, visas reljefas – tvenkiniai, kalvos – suformuotos dirbtinai. Žemė šioje vietoje skurdi – smėlis ir mėlynas molis“, – pasakojo Š.Kasmauskas.

Netoli Darbėnų esantis japoniškas sodas kuriamas nuo 2007 m., o sodinimo bei apželdinimo darbai čia vyksta nuolatos – sakuros, japoniški klevai, šlaitiniai, pelkiniai ąžuolai, bukai, skroblai, sedulos, pušys, dekoratyviniai krūmokšniai ne visada prigyja iškart. Iš sode skaičiuojamų kelių tūkstančių augalų vis kažką reikia persodinti, perkelti į kitą vietą, užpildyti naujas erdves.

Žiedų šventė – gegužę

„Sodinimo darbus pradėjome ankstyvą pavasarį, o pabaigsime gal gruodį, kaip ir kasmet. Anksčiau gerindavome žemę savo jėgomis – gamindavomės kompostą patys, esame atsigabenę durpių iš Latvijos, sumaišę su vietiniu priesmėliu gaudavome derlingą mišinį. Dabar išbandysime natūralų kompostą, pagamintą iš vietinių žalienų. Lapuočiams ir kai kuriems spygliuočiams turėtų patikti“, – vylėsi japonišką sodą puoselėjantis Š.Kasmauskas.

Paprastai japoniškas sodas atidarydavo sezoną balandžio antroje pusėje – pražysdavo sakuros. Tačiau šiemet pavasaris vėluoja ir nesibaigianti žiedų šventė prasidės gegužės pradžioje.