„Nepagrįstas praturtėjimas“ iš žvejybos kvotų

Baltijos jūroje žvejojusi V.Malinausko gamybinė – komercinė „Stilma“ pagal sutartį įsipareigojo perleisti bendrovei „Ramsun“ žvejybos teises ir dalį kvotų už 130 tūkst. eurų.

Tai įvyko 2014 m., kaip tik tuomet, kai į Lietuvos žvejybos sistemą ėmėsi veržtis kaimyninių Latvijos ir Estijos žvejybos įmonių kapitalas.

„Ramsun“ 60 tūkst. eurų sumokėjo Liepojoje esančiai kompanijai „Ostbaltfish“ už paslaugas „Stilma“, o likusią 70 tūkst. eurų dalį per 4 mokėjimo pavedimus pervedė įmonės „Stilma“ savininko sūnui. Jis toje pačioje įmonėje kurį laiką dirbo kranto jūreiviu.

Dėl tų pinigų dabar ir iškyla klausimų teismuose, mat nuo 2016 m. bankrutuojant firmai „Stilma“ jie parūpo kreditoriams. Jie vertina, kad neteisėtai buvo gauta 64 tūkst. 820 eurų. Likusią dalį – 5 tūkst. 120 eurų kreditoriai pripažino kaip pagrįstas išlaidas.

Sąskaita disponavo savininkas

Atrodytų, kad šioje byloje viskas aišku. Kaip taip galima – pinigus už firmos turtą pervesti į asmeninę sąskaitą? Ar tai nėra akivaizdus buhalterinės apskaitos pažeidimas?

Pernai kovo 22 d. Klaipėdos apygardos teismas iš buvusios „Stilma“ savininko sūnaus priteisė 64 tūkst. 820 eurų sumą, 10 tūkst. 984 eurų palūkanų, 1 tūkst. 800 eurų bylinėjimosi išlaidų, 1 tūkst. 362 eurus žyminio mokesčio. Iš viso beveik 79 tūkst. eurų.

Tačiau teismuose ėmė aiškėti ir kiek kitokios aplinkybės. Per 2012–2014 m. dėl išieškojimų iš „Stilma“ vykdyta 11 bylų. Jos sąskaitos buvo areštuotos. Tam, kad pinigai už parduoto žvejybinio laivo „LBB-1026“ teises į žvejybą neprapultų, jie ir buvę pervesti į pašalinio žmogaus sąskaitą.

Teisme aiškėjo, kad „Stilma“ savininko sūnus gyveno Didžiojoje Britanijoje, sąskaita nesinaudojo, ja disponavo pats įmonės savininkas.

Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad, nors ir būdamas užsienyje, jei jis nebūtų davęs sutikimo pervesti į savo sąskaitą pinigų, juos pervedus į įmonės sąskaitą būtų buvę atsiskaityta su kreditoriais.

Sūnus teisme tikino, kad pasitikėjo tėvu, kuris gautus pinigus naudojo kito laivo remontui, įmonės veiklai pertvarkyti. Pinigai nebuvę švaistomi, o naudoti įmonei išsaugoti.

Kaip argumentas nurodyta ir tai, kad pinigai buvę pervesti 2014 m., o bankroto byla „Stilmai“ iškelta tik 2016 m.

„Praturtėjimas“ be konkrečios žalos

Lietuvos apeliacinis teismas prieš kelias savaites paskelbė nutartį Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Tai reiškia, kad ši byla neįsiteisėjo ir dar neaišku, kaip pasisuks.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijai užkliuvo tai, kad „Stilma“ savininko sūnui buvo pritaikyta teisinė norma dėl neteisėto praturtėjimo, kai į jo sąskaitą buvo pervesti pinigai. Faktas, kad pinigai buvo pervesti neginčijamas, bet realiai sūnus nepraturtėjo, nes jo sąskaita firmos „Stilma“ naudai disponavo jos savininkas – jo tėvas.

Pagal Lietuvos teisę „nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas“. Byloje raštu nėra išdėstyta konkreti suma, kokią žalą dėl „nesąžiningo praturtėjimo“ patyrė nuo 2016 m. bankrutuoti pradėjusios įmonės „Stilma“ kreditoriai.

Tai, kad pinigai buvo pervesti į sūnaus sąskaitą savaime negali patvirtinti fakto, kad jis juos iššvaistė – sutikimas leisti pervesti pinigus į asmeninę sąskaitą nėra neteisėtas veiksmas. Teisme iškilo klausimas ir dėl to, kodėl kaltinamas vien sūnus į kurio sąskaitą buvo pervesti pinigai, jei tėvas pripažino, kad ne sūnus, o jis disponavęs – išgrynindavęs pinigus iš sūnaus sąskaitos?