Lietuvos jūrų muziejus grįžtančius lankytojus pasitiko jūrine dvasia ir tradicijomis – ant forto iškėlė geltoną vėliavą.

Anot muziejaus vadovės Olgos Žalienės, šis simbolis atnaujinto lankymo pradžiai pasirinktas dėl jo istorijos.

Geltonos spalvos vėliava jau du šimtmečius jūrininkams reiškia pasveikimą ir karantino pabaigą.

Muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas dr. Edvinas Ubis, rodydamas muziejaus rinkinyje saugomą garlaivio "Ivan Polzunov" geltoną karantino vėliavą, pasakojo, kad pirmą kartą karantino terminas buvo paminėtas 1377 m. Venecijoje, rašant apie laivą, kurio įgula dėl ligos protrūkio jame turėjo likti mėnesį.

Tačiau, pasak istoriko, nėra žinoma, ar tuo metu buvo naudojamos vėliavos ar kitokie ženklai žiniai, kad laivas yra izoliuotas, pranešti.

"Pirmosios žinios apie karantino vėliavą mus pasiekia iš XVIII a., kai laive, pasireiškus užkrečiamos ligos protrūkiui, būdavo iškeliama balta vėliava. Tačiau tuo laiku pasitaikė ir kitų spalvų vėliavų, kurios irgi reiškė karantiną. Amžiaus pabaigoje geltona vėliava tapo pagrindiniu laivo izoliacijos simboliu. Geltona vėliava, dar žinoma "Yellow Jack" ar "Quebec" pavadinimu, Didžiojoje Britanijoje XIX a. pradžioje tapo visuotinai suprantama kaip karantino ženklas", – rašoma muziejaus pranešime.

Tačiau Danijoje ir Vokietijoje esą dominavo žalia spalva. Tik XIX a. pab. geltona vėliava tapo aiškiu karantino ženklu visoje Europoje.

O geltona su juoda (Lima) vėliava reiškia, kad laive siaučia liga.

Nuo gegužės 1-osios lankytojai jau gali apžiūrėti akvariumą, jūrų gamtos, jūrų žinduolių ir paukščių, laivybos istorijos ekspozicijas bei etnografinę pajūrio žvejo sodybą.

Šiuo laikotarpiu dar nebus rengiami delfinų ir kaliforninių jūrų liūtų pasirodymai delfinariume.