„Savivaldybė planuoja pakartotinai kreiptis dėl lėšų skyrimo krantinių rekonstrukcijoms. Krantinės yra inžineriniai statiniai, saugantys kurorto gyvenvietes, į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytas vertybes, nuo vandens ir ledo ardomojo poveikio“, – Eltai teigia Neringos savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė.

Anot S. Vaišvilaitės, savivaldybės inicijuoti skaičiavimai rodo, kad norint įvykdyti Preilos, Nidos ir Pervalkos krantinių rekonstrukciją, 10-15 metų laikotarpiui būtų reikalinga 40 mln. eurų.

„Specialistai yra pasisakę, kad tiek Preilos, tiek Nidos, tiek Pervalkos krantinės yra smarkiai eroduotos. Atsiveria vis daugiau probleminių vietų, įgriuvų, krantinės vis labiau apsemiamos Kuršių marių. Skaičiuojama, kad šių gyvenviečių krantinių rekonstrukcijai reikėtų apie 40 mln. Eurų“, – pateikė ji.

„Jau yra parengtas ir dalies, apie 1,5 kilometrų, Preilos krantinės rekonstrukcijos projektas – lėšų poreikis apie 10 mln. eurų“, – pridūrė ji.

Kuršių nerija 2000 m. įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Pasaulio paveldo Komitetas Kuršių neriją įrašė į šį sąrašą kaip „išskirtinės visuotinės reikšmės kultūrinį kraštovaizdį, iliustruojantį Gamtos ir Žmogaus dramatiško sambūvio istoriją”.

Sausio pradžioje Kuršių marios užliejo Neringą

Sausio 11 dienos rytą pakilusios Kuršių marios užliejo Nidą, Pervalką ir Juodkrantę. Kaip aiškino Neringos meras Darius Jasaitis, toks vandens pakilimas yra klimato kaitos pasekmė.

„Matome vis dažnėjanti Kuršių marių kilimą. Trūko labai nedaug, kad Nidoje, Pervalkoje ir Juodkrantėje vanduo pasiektų valstybės saugomus namus. Galvojome daug apie krantinių aukštinimą ir rekonstrukcija“, – tuo metu Eltai teigė D. Jasaitis.

Neringos meras sako, kad didžiosios dalies regiono gyvenviečių krantinės – statytos dar sovietmečiu. Todėl, aiškina jis, krantinės nėra pakankamai aukštos sulaikyti pakilusis marias.