Nėščiajai ramybę užtikrina vizitas pas genetiką

Kūdikio besilaukianti moteris tampa itin imli informacijai. Tačiau, kaip pastebi gydytojai, žinių perteklius bei klaidingas jų interpretavimas kartais pasėja nerimą dėl būsimo kūdikio sveikatos.

Konsultuoja poras

Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojos genetikės Virginijos Ašmonienės manymu, per nėštumą reikia mėgautis motinyste, o ne būgštauti dėl galimos apsigimimų rizikos.

Būtent dėl šios priežasties planuojančioms susilaukti kūdikio poroms pas genetiką rekomenduojama apsilankyti dar iki pastojimo.

Kaip paaiškino V.Ašmonienė, tuomet kartu su specialistu aptariamos abiejų tėvų ir jų giminių ligos, galima jų paveldėjimo rizika vaisiui. Pora tokiu būdu sužino bei psichologiškai pasiruošia, ko gali tikėtis per nėštumą, kokių genetinių tyrimų gali prireikti.

Gydytoja taip pat pataria, kokių priemonių imtis norint išvengti galimų kūdikio apsigimimų.

„Per nėštumą ne laikas jaudintis ir išgyventi“, – priduria ji.

Tačiau kol kas genetikė sulaukia tik pavienių porų, kurios pageidauja pasikonsultuoti prieš nėštumą. Dažniausiai tai būna tėvai, jau susidūrę su tam tikromis problemomis, kūdikio apsigimimu.

Sveikos poros iki nėštumo genetiko konsultacija nesidomi.

Rekomenduojama folinė rūgštis

Pasak V.Ašmonienės, viena iš būtinų veiksmų ruošiantis motinystei – folinės rūgšties vartojimas. Kelis mėnesius prieš pastojimą kasdien rekomenduojama suvartoti po 400 µg folinės rūgšties, o pastojus dozę reikėtų padvigubinti ir vartoti pirmas dvylika nėštumo savaičių.

Folinė rūgštis sumažina kūdikio nervinio vamzdelio defektų vystymosi riziką net 80 proc. Genetikė apgailestavo, kad dalis moterų šito nežino ir nebuvo informuotos.

Gydytojos teigimu, atsakingai ruoštis nėštumui turėtų ne tik moteris, bet ir vyras. Tad likus dviem ar trims mėnesiams iki pastojimo abiem rekomenduojama atsisakyti alkoholio ir rūkymo.

Paminėjus visuomenėje paplitusią nuomonę, kad nedidelė alkoholio dozė nepakenks, genetikei sukėlė šypseną. Ji paaiškino, kad norint susilaukti sveiko kūdikio geriau apsidrausti ir paisyti patvirtintų rekomendacijų.

Amžius nėra kliūtis

Genetiko konsultacija taip pat praverstų, jeigu nors vienas iš būsimų tėvų vartoja kokius nors vaistus. Tuomet būtų galima aptarti galimą žalingą jų poveikį būsimam kūdikiui, įvairių anomalijų vystymosi riziką.

V.Ašmonienė paminėjo, kad vaisiui rizikingų vaistų grupei priklauso ir kontraceptinės tabletės, ir antidepresantų vartojimas. Pastaruosius geriančios moterys dar prieš planuojamą pastojimą turėtų pasitarti su savo psichiatru ar genetiku apie galimą jų vartojimo žalą vaisiui.  

Skiepytis rekomenduojama prieš planuojamą nėštumą ir išlaukti, kol susiformuos imunitetas. Informaciją apie skiepus suteikia šeimos gydytojai.

Genetiko konsultacija prieš pastojimą rekomenduojama 35 metų ir vyresnėms busimoms gimdyvėms ar busimo vaiko tėvui esant 42 metų ar vyresniems, kurie dar nebuvo konsultuoti genetiko.  

„ O jei moteris pastojo būdama vyresnio amžiaus ir bijo gimdyti? Gimdyti gali visos. Net 45 metai nėra riba“, – patikina gydytoja.

V.Ašmonienė pastebi, kad net vyresnio amžiaus moterų tyrimų rezultatai būna puikūs. Tad amžius nėra kliūtis gimdymui.

Vyriausiam genetikės pacientui, būsimam tėvui, buvo 64 metai.

Stresas kenkia kūdikiui

V.Ašmonienė pastebi, kad besilaukiančios moterys pradeda ieškoti įvairios informacijos apie nėštumą. Joms viskas tampa įdomu ir aktualu. Tačiau, kaip pastebi genetikė, kartu su žiniomis moterys prisirenka daug baimių dėl galimos nėštumo rizikos, apsigimimų.

Pokalbis su genetiku apsaugo nuo nereikalingų baimių.

„Moteris per nėštumą savo gyvenimą turėtų susitvarkyti taip, kad būtų kuo mažiau streso (bent jau stengtis, nors nevisada tai pavyksta). Ji turi žinoti, kad besilaukianti moteris yra kiek kitokia. Ji turi rūpintis savimi ir savo būsimo vaiko sveikata jau nėštumo metu“, – aiškino gydytoja.

Ramybės būsena nėščiajai svarbi todėl, kas visos neigiamos emocijos persiduoda kūdikiui.

Ar daug apsigimimų nustatoma? Pasak V.Ašmonienės, tokių pacienčių būna, priešingu atveju, būtų nereikalingi nei gydytojai, nei jų atliekami tyrimai.

Koks bus sprendimas, priklauso nuo patologijos. Sunkesniais atvejais moteris turi dvi išeitis – tęsti nėštumą ir pasikliauti gamta arba nutraukti nėštumą. Pasirinkimas priklauso nuo moters įsitikinimų, tikėjimo ir pan.

Kontraceptikai neapsaugo

Pasak genetikės, negerai, kai vartojanti kontraceptines tabletes moteris pastoja ir, šito nežinodama, jas vartoja toliau.

Vaistai skirstomi į tam tikras grupes pagal galimą riziką vaisiui. Kontraceptinės tabletės priklauso tai vaistų kategorijai, kuri nesuderinama su nėštumu.

Mat kontraceptinės tabletės būna efektyvios, kai laikomasi jų vartojimo grafiko. Tačiau praleidus nors vieną dieną, moters vaisingumas greitai atsistato.

„Kiekviena turėtų nepamiršti, kad net vartojant kontraceptines tabletes ar kitas apsisaugojimo priemones bet kuri vaisingo amžiaus moteris, gyvenanti lytinį gyvenimą, gali pastoti“, – akcentavo ji.

Gydytojos praktika rodo, kad nė viena apsaugos priemonė neapsaugo nuo neplanuoto nėštumo 100 proc.

Su vaistais – atsargiai

Genetikė paminėjo, kad riziką vaisiui gali kelti ir kiti vartojami vaistai. Ar šiai kategorijai priklauso vaistai nuo skausmo? Mat kurį laiką juos vartojusios moterys tik vėliau sužino apie nėštumą, tad nerimauja dėl galimo kenksmingo jų poveikio vaisiui.

V.Ašmonienė paaiškino, kad galima rizika vaisiui priklauso nuo vartojamų vaistų grupės. Pavyzdžiui, vartojant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (ibuprofenas ir kt.) pirmąjį nėštumo trimestrą rizika būna mažesnė, nei nėštumui perkopus 25 savaitę. Nuo šio laiko nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo nėščiųjų nebeturėtų būti vartojami.

Tačiau, pasak genetikės, viena kita tabletė nuo skausmo neturėtų pakenkti.

V.Ašmonienė priminė, kad nėštumo laikotarpiu, ypač pirmąjį trimestrą,  vaisiui yra pavojinga aukšta nėščiosios temperatūra. Tad tokiu atveju reikėtų kuo skubiau kreiptis į savo šeimos gydytoją ir paisyti jo rekomendacijų.

Pacientų daugėja

Prieš penkerius metus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pradėjusi dirbti genetikė pastebi, kad pacientų skaičius kasmet didėja ir šiuo metu konsultuojama dvigubai daugiau nei  2007-2008 metais.

Geriausias laikas pirmajai genetiko konsultacijai – nuo 10 iki 13 nėštumo savaitės. Tuomet atliekami neinvaziniai prenatalinės diagnostikos tyrimai: vaisiaus ultragarsinis tyrimas, išmatuojami specifiniai genetiniai žymenis, paimamas kraujas iš venos.

Šiuo nėštumo laikotarpiu apskaičiuojama rizika vaisiaus Dauno, Edvarso ir Patau sindromams.

Jeigu moteris nespėja apsilankyti šiuo nėštumo laikotarpu, jai rekomenduojama atvykti ir vėliau, iki 20 nėštumo savaitės.

Genetiko konsultacijai reikia turėti šeimos gydytojo siuntimą. Jei nėra indikacijų nėščiosio genetiko konsultacijai, o pora vis tiek pageidauja pasitarti su specialistu, galima pasirinkti ir mokamą konsultaciją.

Papildys indikacijų sąrašą

Pasak V.Ašmonienės, greitu laiku turėtų būti papildytas Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas nėščiųjų prenatalinio genetinio konsultavimo indikacijų sąrašas.

Be jau esamų indikacijų, genetinė konsultacija  bus rekomenduojama nėščiosioms dėl tam tikrų grupių vaistų vartojimo iki 12 nėštumo savaitės, nėščiosios ar vaiko tėvo tam tikrų ligų, jei per ultragarsinį vaisiaus tyrimą kils tam tikrų įtarimų.

Genetiko konsultacijai taip pat bus siunčiama nėščioji, patyrusi du ir daugiau savaiminių persileidimų praeityje, po dirbtinio apvaisinimo, nėštumo metu persirgusi tam tikromis infekcinėmis ligomis, jei nėščioji ir vaiko tėvas yra giminės.