Kaip BNS nurodė švyturį valdanti Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), sprendimas priimtas dėl šalia įsikūrusių valstybei svarbių strateginių objektų saugumo.

„Švyturio atvėrimo klausimas nėra svarstomas dėl geopolitinės situacijos, – teigiama LTSA komentare. – Klaipėdos švyturys yra greta strateginių valstybės objektų, taipogi dėl sabotažo atvejų Baltijos jūroje.“

BNS rašė, kad apie Klaipėdos uosto teritorijoje esančio švyturio atidarymą buvo kalbama ne vienerius metus, tačiau anksčiau LTSA bandė jį, o kartu ir pritaikymo turizmui funkciją, perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei. Jo atidarymui tuomet nepritarė uostas.

Vėliau skelbta, kad švyturys visuomenei bus atvertas baigus jo remonto darbus ir pritaikius statinį turistų srautams.

Priimant sprendimą, anot Susisiekimo ministerijos, vertintos ne tik galimos grėsmės, bet ir atkreiptas dėmesys į tai, kad švyturys nėra pritaikytas lankytojams.

„Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis praėjusią savaitę lankėsi uostamiestyje ir pats įsitikino, kad Klaipėdos švyturys nuolatiniam lankymui netinkamas. Jame nėra lankytojams pritaikytos infrastruktūros – patekimas į apžvalgos aikštelę nepatogus, nepritaikytas visoms lankytojų grupėms“, – BNS perduotame komentare nurodė ministro atstovas Lukas Paškevičius.

„Ieškant sprendimų, svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp saugumo, paveldosaugos ir viešojo intereso“, – pridūrė jis.

Atsižvelgiant į didžiulį visuomenės susidomėjimą, Klaipėdos švyturys lankytojams bus atveriamas vieną kartą metuose – minint pasaulinę švyturių dieną. Tokia praktika taikyta ir anksčiau.

2024 metų kovą pradėti švyturio remonto darbai baigti šiemet, vasario 6 dieną.

LTSA pateiktais duomenimis, bendrai vidaus ir išorės remonto darbai kainavo apie 150 tūkst. eurų, juos atliko įmonė „Svajonių statyba“.

Klaipėdos švyturys yra seniausias Lietuvoje: jis į uostą įplaukiančius laivus pasitinka nuo 1796 metų, per Antrąjį pasaulinį karą jis buvo visiškai sugriautas ir 1945 metais atstatytas.

Kadangi Klaipėdos švyturys įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, pasak L. Paškevičiaus, siūloma inicijuoti platesnes diskusijas dėl statinio.

„Raginame Lietuvos transporto saugos administraciją inicijuoti kreipimąsi į Kultūros paveldo departamentą dėl visuomenei kylančių klausimų“, – BNS nurodė susisiekimo ministro atstovas.