Melno taikos žymės

Tauragės rajone Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos (MLSTD) darbuotojai aptiko devynis taisyklingai aptašytus akmenis su kryžiais.

Nustatyta, kad tai riboženkliai, žymėję mūsų šalies valstybės sieną, išlikę nuo Melno sutarties laikų.

Melno taika tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Livonijos ordino, kuria šis atsisakė bet kokių teisių į Žemaitiją, buvo pasirašyta 1422 m. rugsėjį prie Melno ežero.

Šia sutartimi Mažosios Lietuvos gyventojai tada atskirti nuo Didžiosios Lietuvos grioviu su šalia jo ant kauburėlių išdėstytais kryžiais ženklintais akmenimis.

Tuomet taip buvo nustatytos abiejų valstybių sienos, kurios trys ruožai (prie Pagėgių, Nemirsetoje ir Šilutės rajone) yra išlikę iki dabar, jie įtraukti į Kultūros vertybių registrą.

Dar vienas LDK laikų sienos fragmentas yra Suvalkijoje, jis kaip valstybės siena tebefunkcionuoja ir šiandien.

Panašu, kad aptiktas dar vienas istorinės valstybės sienos ruožas.

Vienas dalykas yra knygoje perskaityti, o kitas – pamatyti gyvai ir pajausti senovės alsavimą.

Akmenis panaudojo rūsiui

Tai yra viena seniausių, ilgiausiai nekitusių valstybės sienų Europoje, nes pusę tūkstančio metų buvo stabili, nors esą ji nei ordino, nei LDK netenkino.

„Prieš 100 metų, po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos, ji nebeteko prasmės ir jos de facto neliko. Žavu tai, kad nuo pat anų laikų tas valstybinę sieną žymėjęs griovys išliko iki dabar. Stovi prie jo ir suvoki, kad tam grioviui 500 metų – tai yra senosios valstybės sienos žymė“, – sakė MLSTD vyr. specialistas Erlandas Paplauskis.

Kol siena funkcionavo, niekas tų akmenų su kryžiais neleisdavo liesti.

O po 1923 m., kai Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, vienas ūkininkas susirinko tuos akmeninius stulpelius ir susirentė akmeninį rūsį.

„Rūsys neišliko, bet jo buvusioje vietoje pavyko atkasti devynis tokius akmenis. Istorikai nustatė, kad tai yra autentiški valstybės sienos žymėjimo stulpai“, – pasakojo E. Paplauskis.

Pajusti istorijos alsavimą

Aplinkosaugininkai padarė talką ir tuos akmenis sugrąžino į senuosius kapčius – kauburėlius miške.

Šis procesas buvo išsamiai dokumentuotas ir fotografuotas.

Dabar tai yra kultūros paveldo objektai, liudijantys Lietuvos istoriją.

„Maža to, šalia buvusios valstybės sienos yra išlikęs ir labai senas kelias, kuriuo šiandien naudojasi miškininkai. Jis pasienyje buvo nutiestas dar carinės Rusijos laikais kontrabandininkams ir knygnešiams gaudyti. Tai yra kraštovaizdžio detalės, slepiančios mūsų šalies istoriją. Vienas dalykas yra knygoje perskaityti, o kitas – pamatyti gyvai ir pajusti senovės alsavimą“, – kalbėjo E. Paplauskis.