Kuršių nerijoje gerokai pagausėjęs šernų būrys visiškai suįžūlėjo – medžiotojų nešaudomi miško žvėrys apsigyveno Neringos miesteliuose.

Priviso lyg šunų
Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje šiemet – spartaus šernų dauginimosi metas. Jų padaugėjo beveik dvigubai.

Vietinių ir turistų išlepinti miško gyvūnai tapo lyg naminiai – tingėdami patys susirasti maisto jie patraukė į miestelius, kur be baimės maisto kaulija kone iš kiekvieno sutikto žmogaus. Išvysti šerną Nidos centre vidurdienį jau tapo įprastu reiškiniu.
"Šernų Neringoje buvo visada, tačiau iki šios vasaros jie dar buvo santūrūs ir į gyvenvietes nelindo. O šiemet miestelius užpuolė tarsi kokie skėriai. Vasaros pradžioje šie žvėrys čia užsukdavo tik naktimis, tačiau dabar jie drąsiai sukiojasi bet kuriuo paros metu. Šernai tapo bebaimiai, juos sutikti tapo taip pat įprasta kaip ir kaimyno šunį", – pasakojo Nidoje gyvenantis Antanas.

Pasak jo, pikčiausia yra tai, kad šernai sliūkinėja ne tik po miesto teritoriją, bet ir įkyriai lenda į sodybų kiemus, kur ne tik išrausia žolynus, bet ir kelia didelį triukšmą.
"Jie ateina gaujomis ir taip kriuksi, kad neįmanoma išsimiegoti, todėl ypač gėda prieš poilsiautojus.  Vasarą išnuomodavau kambarius ir mačiau, kad turistai nebuvo patenkinti. Kai kurie net paprašė sukeisti kambarius, kiti bijojo vienus vaikus išleisti į kiemelį", – tvirtino Antanas.

Pašnekovas pasakojo, kad sykį reikalaudami maisto šernai bandė įsibrauti į namus – jie jau buvo užlipę namo laiptais ir laukė prie durų.

Stadione – lyg bulvių lauke

Neringą užpuolę šernai šiemet pridarė daugybę rūpesčių ne tik gyventojams, bet ir miestą tvarkantiems žmonėms.

Bendrovės "Neringos komunalininkas" direktorės Danguolės Seselskytės teigimu, dėl pernelyg išdrąsėjusių šernų atsirado dvigubai daugiau darbo. Tenka ne tik kaskart iš naujo tvarkyti išknistas pievas bei stadioną, bet ir rinkti išmėtytas šiukšles.
"Po kiekvienos nakties randame išvartytus konteinerius, kurių turinys išblaškomas po visą teritoriją. Nors iki aštuntos ryto mūsų darbuotojai jas surenka, po kelių valandų gauname žinių apie vėl išverstas šiukšliadėžes", – tikino D.Seselskytė.
Dar didesnė problema sutvarkyti šernų išraustas teritorijas – tai kainuoja nemažai pinigų, o tvarkyti jas – bergždžias reikalas.

"Neseniai sutvarkėme išraustą futbolo stadioną Juodkrantėje, tačiau jau po kelių dienų jis buvo vėl sudarkytas. Tad šiuo metu tvarkyti jo nebesiryžtame, nes tai tik pinigų švaistymas", – paaiškino D.Seselskytė.

Virto naminiais gyvūnais

Kad Neringoje šiemet išties per daug šernų, patvirtino ir medžiotojų būrelio "Girinis" vadovas Arvydas Gaudiešius. Jo teigimu, gausėjančią populiaciją lėmė ne tik šilta žiema, bet ir patys žmonės, kurie noriai maitina šiuos laukinius gyvūnus.
"Uždarius Neringos sąvartyną, jie neteko įprastos maitinimosi vietos, todėl patraukė link gyvenviečių, kur juos mielai šeria. Nors daugeliui maitinti šernus tapo pramoga, reikėtų įsisąmoninti, kad žvėrių šerti negalima. Maža to, juos maitina ne tik turistai, bet ir parduotuvių, valgyklų darbuotojai", – kalbėjo A.Gaudiešius.

Pasak jo, būtent dėl tokio žmonių geranoriškumo miško žvėrys nebėra plėšrūs ir prarado bet kokius baimės instinktus – jie nebebijo triukšmo, mosavimo rankomis, apmėtymo akmenimis ar kankorėžiais.

"Šernai tapo jaukūs ir nebeturi miško žvėrims būdingo atsargumo, o tai išties labai blogai, nes dėl to nukenčia ir patys žmonės – žvėrys be jokios baimės puola į gatves ir būna partrenkiami automobilių. Tuomet žūva ir pats gyvūnas, ir apgadinamas automobilis", – pabrėžė medžiotojas.

Ilgai neleido šaudyti

Nors pašnekovas tikino tikslios statistikos dar neturintis, kiek šiais metais įvyko eismo įvykių, kurių metu buvo partrenkti miško žvėrys, skaičius, jau dabar yra kelissyk didesnis nei ankstesniais metais.
"Labai daug tokių įvykių vairuotojai nefiksuoja, o mes apie juos sužinome tik pakelėse radę žuvusius gyvūnus", – teigė A.Gaudiešius.

Pasak jo, norint mažinti šernų keliamą grėsmę, juos neišvengiamai reikia naikinti. Per kelerius metus, kai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija buvo gerokai sumažinusi leidžiamų medžioti žvėrių skaičių, šernų populiacija gerokai išaugo.
"Trisdešimt metų, kol nuolat medžiojome šernus, viskas buvo gerai, tačiau, pasikeitus direkcijos valdžiai, situacija pasikeitė. Kadangi šernai dauginasi labai greitai, todėl, kad taip atsitiks, kaip yra dabar, jau seniai žinojau. Tačiau manęs niekas nesiklausė", – pabrėžė A.Gaudiešius.

Į Nidą patrauks ir stirnos

Anot medžiotojo, netrukus Neringoje bus dar daugiau problemų – jau dvejus metus neleidžiama šaudyti stirnų, todėl jų populiacija išaugo kelis sykius, tad tikėtina, kad netrukus ir jos užplūs gyvenvietes.

"Pastebėjome, kad stirnos yra prastai įmitusios, nes jų gerokai daugiau nei maisto, todėl nebeišsimaitindamos miškuose jos taip pat praras baimę ir ėdesio ieškos miesteliuose", – įsitikinęs žinovas.

Stirnos, pasak jo, sukels dar daugiau problemų, nes netikėtai joms iššokus į gatvę, susidūrimai su automobiliu beveik neišvengiami, o tai sukels skaudesnių pasekmių – gali žūti ne tik gyvūnai, bet ir žmonės.

A.Gaudiešius tvirtino, kad apskritai visi miško žvėrys Kuršių nerijoje tapo kone naminiai, o tai ateityje kels vis daugiau problemų.

"Neringoje vyksta nenormalūs reiškiniai – įsivaizduokite, pakelėse jau tupi ne tik šernai, bet ir lapės, kurios taip pat laukia, kol koks automobilis sustos, ir žmonės numes kąsnelį", – ironizavo A.Gaudiešius.

Nudobs 133 šernus

Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjas Gediminas Gražulevičius tikino, kad priemonių jau imtasi – išduotas leidimas dalį šernų iššaudyti. Vis dėlto sudėtingiausia yra susidoroti su tais šernais, kurie gyvena miestelių teritorijose.

"Neringoje yra dvi šernų populiacijos – viena gyvena miške ir prie žmonių nelenda, kita – miesto šernai, o jų šaudyti gyvenvietėje negalima", – aiškino pašnekovas.
Pasak jo, šiuos šernus pirmiausiai reikia išvyti iš miesto, nes pagal Medžioklės įstatymą šaudyti žvėris miestų teritorijose draudžiama.

"Spalio 18-ąją prasideda medžioklės su varovais – pirmiau bandysime išginti, o vėliau šaudyti", – kalbėjo G.Gražulevičius.

Iki sezono pabaigos – vasario 1 dienos – planuojama nušauti iki 133 šernų.
Alkis: neradę ėdesio šernai rausia kadaise išpuoselėtus Neringos parkus, gėlynus ir stadionus.

Skaičiai ir faktai

Kad nekeltų grėsmės, Neringoje gali būti ne daugiau kaip 80 šernų.
Per devynis šių metų mėnesius nušauta 70 šernų.

Iki kitų metų vasario 1 d. planuojama nušauti iki 133 šernų.
2007 m. Neringoje užfiksuota 17 eismo įvykių, kurių priežastis – žvėrys.
Per devynis 2008 m. mėnesius užfiksuota 18 eismo įvykių su žvėrimis.
Nepatvirtintais duomenimis, tokių neužfiksuotų eismo įvykių buvo keturissyk daugiau nei 2007 m.