Kuršių nerijoje gerokai pagausėjęs šernų būrys visiškai suįžūlėjo – medžiotojų nešaudomi miško žvėrys apsigyveno Neringos miesteliuose.

Priviso lyg šunų

Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje šiemet – spartaus šernų dauginimosi metas. Jų padaugėjo kone dvigubai.

Vietinių ir turistų išlepinti miško gyvūnai tapo lyg naminiai – tingėdami patys susirasti maisto jie patraukė į miestelius, kur be baimės maisto kaulija kone iš kiekvieno sutikto žmogaus. Išvysti šerną Nidos centre vidurdienį jau tapo įprastu reiškiniu.

"Šernų Neringoje buvo visada, tačiau iki šios vasaros jie dar buvo santūrūs ir į gyvenvietes nelindo. O šiemet miestelius užpuolė tarsi kokie skėriai. Vasaros pradžioje šie žvėrys čia užsukdavo tik naktimis, tačiau dabar jie drąsiai sukiojasi bet kuriuo paros metu. Šernai tapo bebaimiai, juos sutikti tapo taip pat įprasta, kaip ir kaimyno šunį", – pasakojo Nidoje gyvenantis Antanas.

Jis sakė, kad pikčiausia yra tai, jog šernai sliūkinėja ne tik po miesto teritoriją, bet ir įkyriai lenda į sodybų kiemus, kur ne tik išrausia žolynus, bet ir kelia didelį triukšmą.
"Jie ateina gaujomis ir taip kriuksi, kad neįmanoma išsimiegoti, todėl ypač gėda prieš poilsiautojus. Kadangi pats vasarą išnuomodavau kambarius, pastebėjau, kad turistai nebuvo patenkinti. Kai kurie net paprašė sukeisti kambarius, kiti bijojo vienus vaikus išleisti į kiemelį", – tvirtino Antanas.

Pašnekovas pasakojo, kad sykį reikalaudami maisto šernai bandė įsibrauti į namus – jie jau buvo užlipę namo laiptais ir laukė prie durų.

Stadione – lyg bulvių lauke

Neringą užpuolę šernai šiemet pridarė daugybę rūpesčių ne tik gyventojams, bet ir miestą tvarkantiems žmonėms.

Bendrovės "Neringos komunalininkas" direktorės Danguolės Seselskytės teigimu, dėl pernelyg išdrąsėjusių šernų atsirado dvigubai daugiau darbo. Tenka ne tik kaskart iš naujo tvarkyti išknistas pievas bei stadioną, bet ir rinkti išmėtytas šiukšles.
"Po kiekvienos nakties randame išvartytus konteinerius, kurių turinys išblaškomas po visą teritoriją. Nors iki aštuntos ryto mūsų darbuotojai jas surenka, po kelių valandų gauname žinių apie vėl išverstas šiukšliadėžes", – tikino D.Seselskytė.
Dar didesnė problema sutvarkyti šernų išraustas teritorijas – tai kainuoja nemažai pinigų, o tvarkyti jas – bergždžias reikalas.

"Neseniai sutvarkėme išraustą futbolo stadioną Juodkrantėje, tačiau jau po kelių dienų jis buvo vėl sudarkytas. Tad šiuo metu tvarkyti jo nebesiryžtame, nes tai tik pinigų švaistymas", – paaiškino D.Seselskytė.

Virto naminiais gyvūnais

Kad Neringoje šiemet išties per daug šernų, patvirtino ir medžiotojų būrelio "Girinis" vadovas Arvydas Gaudiešius. Jo teigimu, gausėjančią populiaciją lėmė ne tik šilta žiema, bet ir patys žmonės, kurie noriai maitina šiuos laukinius gyvūnus.
"Uždarius Neringos sąvartyną, jie neteko įprastos maitinimosi vietos, todėl patraukė link gyvenviečių, kur juos mielai šeria. Nors daugeliui maitinti šernus tapo pramoga, reiktų įsisąmoninti, kad žvėrių šerti negalima. Maža to, juos maitina ne tik turistai, bet ir parduotuvių, valgyklų darbuotojai", – kalbėjo A.Gaudiešius.

Jo teigimu, būtent dėl tokio žmonių geranoriškumo miško žvėrys nebėra plėšrūs ir prarado bet kokius baimės instinktus – jie nebebijo triukšmo, mosavimo rankomis, kad bus apmėtyti akmenimis ar kankorėžiais.

"Šernai tapo jaukūs ir nebeturi miško žvėrims būdingo atsargumo, o tai išties labai blogai, nes dėl to nukenčia ir patys žmonės – žvėrys be jokios baimės puola į gatves ir būna partrenkiami automobilių. Tuomet gyvūnas žūva, o automobilis apgadinamas", – pastebėjo medžiotojas.

Ilgai neleido šaudyti

Nors pašnekovas sakė dar nežinąs, kiek tiksliai šiais metais įvyko eismo įvykių, per kuriuos buvo partrenkti miško žvėrys, jau dabar avarijų yra įvykę kelissyk daugiau nei ankstesniais metais.

"Labai daug tokių įvykių vairuotojai nefiksuoja, o mes apie juos sužinome tik pakelėse radę žuvusius gyvūnus", – teigė A.Gaudiešius.

Jo teigimu, norint mažinti šernų keliamą grėsmę, juos neišvengiamai reikia naikinti. Per kelerius metus, kuomet Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija buvo gerokai sumažinusi leidžiamų medžioti žvėrių skaičių, šernų populiacija gerokai išaugo.
"Trisdešimt metų, kol nuolat medžiojome šernus, viskas buvo gerai, tačiau, pasikeitus direkcijos valdžiai, situacija pasikeitė. Jie dauginasi labai greitai, todėl, kad taip atsitiks, jau seniai žinojau. Tačiau manęs niekas nesiklausė", – rėžė A.Gaudiešius.

Į Nidą patrauks ir stirnos

Medžiotojas sakė, kad Neringoje bus dar daugiau problemų – dvejus metus neleidžiama šaudyti stirnų, todėl jų populiacija išaugo kelis sykius, tad tikėtina, kad netrukus ir jos užplūs gyvenvietes.

"Pastebėjome, kad stirnos yra prastai įmitusios, nes jų gerokai daugiau nei maisto, todėl nebeišsimaitindamos miškuose jos taip pat praras baimę ir ėdesio ieškos miesteliuose", – įsitikinęs A.Gaudiešius.

Stirnos, jo teigimu, pridarys dar daugiau bėdų. Netikėtai joms iššokus į gatvę, susidūrimai su automobiliu beveik neišvengiami, o tai atneš skaudesnių pasekmių – gali žūti ne tik gyvūnai, bet ir žmonės. A.Gaudiešius tikino, kad apskritai visi miško žvėrys Kuršių nerijoje tapo kone naminiai, o tai kels problemų.

"Neringoje vyksta nenormalūs reiškiniai – įsivaizduokite, pakelėse jau tupi ne tik šernai, bet ir lapės, kurios taip pat laukia, kol koks automobilis sustos, ir žmonės numes kąsnelį", – ironizavo A.Gaudiešius.

Nudobs 133 šernus

Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjas Gediminas Gražulevičius tikino, kad priemonių jau imtasi – išduotas leidimas dalį šernų iššaudyti. Vis dėlto sudėtingiausia yra susidoroti su tais šernais, kurie gyvena miestelių teritorijose.

"Neringoje yra dvi šernų populiacijos – viena gyvena miške ir prie žmonių nelenda, kita – miesto šernai, o juos šaudyti gyvenvietėje negalima", – aiškino pašnekovas.
Jo pasakojimu, šiuos šernus pirmiausia reikia išvyti iš miesto teritorijos, nes pagal Medžioklės įstatymą šaudyti žvėris miestų teritorijose draudžiama.
"Spalio 18-ąją prasideda medžioklės su varovais – pirmiau bandysime išginti, o vėliau šaudyti", – kalbėjo G.Gražulevičius. Iki sezono pabaigos – vasario 1 dienos planuojama nušauti iki 133 šernų.

Skaičiai ir faktai:

Kad nekeltų grėsmės, Neringoje gali būti ne daugiau 80 šernų.
Per devynis šių metų mėnesius nušauta 70 šernų.
Iki kitų metų vasario 1 d. planuojama nušauti iki 133 šernų.
2007 m. Neringoje užfiksuota 17 eismo įvykių su žvėrimis.
Per devynis 2008 m. mėnesius užfiksuota 18 eismo įvykių su žvėrimis.
Nepatvirtintais duomenimis, tokių neužfiksuotų avarijų buvo keturissyk daugiau nei 2007 m.