Pirmiausia, norintys tapti gelbėtojais, turi įrodyti, kad yra fiziškai stiprūs ir moka plaukti. Lengviausia tai padaryti sportininkams, o tokių tarp naujokų – ne vienas.
„Nusprendėme su draugu išbandyti save, o plaukimą lankome jau 10 metų“, – komentavo kandidatas į gelbėtojus iš Šiaulių Lukas Noraitis.
Kandidatų į gelbėtojus sulaukta ne tik iš Šiaulių, bet ir iš Kauno bei Vilniaus.
„Dažniausiai atvažiuoja plaukikai. Tie, kurie moka gerai plaukti ir yra motyvuoti. Jiems prie jūros dirbti daugiau motyvacijos, aišku, yra ir vietinių, kurie gerai dirba su motyvacija“, – teigė Klaipėdos gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki.
Gelbėtojų iš kitų Lietuvos vietų pavyksta prisivilioti, nes jiems netenka ieškoti nakvynės. Šie vasarai nemokamai apgyvendinami bendrabutyje. Klaipėdoje užsiregistravo jau apie 70, tačiau kandidatų dar laukiama.
„Labai įvairaus amžiaus dalyvauja, tačiau statistika rodo jau ne pirmus metus, kad daugiausia jaunimas – nuo 18 iki 21 metų. Vyriausią gelbėtoją esame turėję 64 metų, jis prieš dvejus metus dirbo“, – pasakojo Klaipėdos paplūdimių personalo vadovė Vaida Urnikienė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Gelbėtojų vadovas antrina, kad amžius neturi reikšmės, jei fizinė forma gera. Kai kurie gelbėtojo darbą vasarą renkasi jau kelerius metus. Tarp patyrusių – ir gelbėtojos merginos, kurios dirba ne tik moterims skirtuose paplūdimių ruožuose.
„Man ne pirmas sezonas, o jau devintas. Dirbau visur, kur įmanoma, bet dažniausiai neįgaliųjų paplūdimyje atliekame prevenciją“, – kalbėjo kandidatė į gelbėtojas Marija Kasinskaja.
Senbuvių tarp kandidatų į gelbėtojus yra beveik pusė. Patyrę gelbėtojai žino, kad būna ir rimtų iššūkių.
„Daug romantikos, kai darbas baiginėjasi, ar tik prasideda. Tada žmonių nelabai yra ir gali atsipūsti. Tačiau, kai šeštadienis arba penktadienis, romantikos lieka mažai ir reikia dirbti“, – dalijosi kandidatas į gelbėtojus Vakaris Gricius.
„Darbas, kuriame galima atsipalaiduoti, yra privilegija šiais laikais, ypač, kai yra daug streso aplink. Šis darbas, aišku, suteikia streso, bet jis kitoks“, – aiškino kandidatas į gelbėtojus Arminas Braslauskas.
Kandidatų į gelbėtojus neglumina, kad atlyginimas vos apie 900 eurų „į rankas“.
Žmonės ne tik raudoną vėliavą ignoruoja, bet ir įspėjamuosius ženklus, kur negalima.
„Atlygis, panašiai, kaip ir praėjusią vasarą. Ne tik dėl atlyginimo eina gelbėtojais dirbti, bet kad ir žmonėms padėtų. Be to, šis darbas pravers ir gyvenime“, – tikino A. Siakki.
Būsimieji gelbėtojai pereis atranką ne tik baseine. Jų dar laukia gausybė mokymų, o pliažuose gelbėtojai pasirodys tik nuo birželio. Jų šiemet dirbs apie 50.
Pernai vasarą Klaipėdoje išgelbėta daugiau nei 20 skendusių. Visus juos gelbėtojai ištraukė iš pavojingų ruožų.
„Žmonės ne tik raudoną vėliavą ignoruoja, bet ir įspėjamuosius ženklus, kur negalima. Jie vis tiek eina per ten maudytis“, – neslėpė Klaipėdos gelbėtojų vadovas.
Ateinančią vasarą Klaipėdos pliažuose, kad žmonės pamatytų vėliavas, nurodančias, ar galima maudytis, jos plevėsuos ne tik virš gelbėtojų postų, bet ir pačiuose paplūdimiuose.
Naujausi komentarai