Uostamiesčio prokurorai narplioja precedento neturinčią bylą – aiškinasi, kas kirviu išniekino kryžių. Bažnyčios tarnai tokius vaizdus rado pajūrio politinio veikėjo socialinio tinklo paskyroje. Tačiau pagoniu besiskelbiantis vyras tvirtino, kad jį Bažnyčia esą tik juodina, nes jis išpažįsta kitą tikėjimą.

Kreipėsi vyskupai

Skandalinga byla pradėta, kai į prokuratūrą kreipėsi Vyskupų konferencijos sekretoriatas. Jo atstovai parašė pareiškimą, kad Vaido Žemaičio vardu sukurtoje socialinio tinklo "Facebook" paskyroje paviešinti vaizdai, kaip kertamas kryžius ir Bažnyčia nori išsiaiškinti, kas tai padarė.

Bažnyčios tarnai pateikė ir kelias nuotraukas, kuriose aiškiai matyti vyriškis, rankose laikantis kirvį.

"Vienoje jų matyti, kaip jis dar tik ruošiasi kirsti kryžių, kitoje – kerta, o vėlesnėse nuotraukose matyti visa įvykio chronologija", – tikino Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Simonas Genys.

Nuotraukoje užfiksuotas nukirstas kryžius atrodo lyg būtų stovėjęs ne vieną dešimtmetį.

"Tikrai neatrodo, jog kryžius buvo pastatytas naujas. Po nukirsto kryžiaus nuotrauka žmogus parašė: "Prasidėjo Žemaitijos piliakalnių šventviečių valymas", – teigė prokuroras.

Teisėsaugininkai neatsimena atvejo, kad būtų tekę tirti bylą dėl nukirsto kryžiaus.

"Būta nusikaltimų, kai jaunimas siautėjo kapinėse, vartė kryžius, bet kad paimtų žmogus kirvį ir nukirstų kryžių – nepamenu", – atmintį perkratė S.Genys.

Nuotraukas ištrynė

Bažnyčios tarnai į teisėsaugą kreipėsi dar pavasarį. Vos gavę pranešimą, prokurorai pasidomėjo palangiškio, prisistatančio Vaidu Žemaičiu, veikla socialiniame tinkle.

"Matyti, kad tai – aktyvus žmogus. Jis reiškiasi įvairiais klausimais, ypač jam kliūva krikščionybė ir kunigai", – pastebėjo prokuroras.

Tačiau kai prokurorai pradėjo tyrimą, anksčiau socialiniame tinkle bažnyčios tarnų rastas kryžiaus kirtimo vaizdelis iš kurorto gyventojo paskyros jau buvo pašalintas.

"Pradėjome ikiteisminį tyrimą dėl religinės nesantaikos kurstymo. Gali būti, kad žmogui kažkas patarė ištrinti šias nuotraukas", – aiškino prokuroras.

Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kandidatavo į Seimą

Netrukus palangiškio būste apsilankė tyrėjai ir, atlikę kratą, išsinešė kompiuterį, vaizdo kamerą, fotoaparatą ir net telefoną. Tačiau nė viename įrenginyje nebuvo aptikta kryžiaus naikinimo vaizdų.

"Ekspertai nustatė, kad tam tikri duomenys iš kompiuterio buvo pašalinti", – sakė prokuroras.

Kryžiaus nukirtimu įtariamas vyras neigia jam mestus kaltinimus.

"Jis viešai reiškiasi kaip pagonis ir, jo manymu, kryžiai nedera prie šventų vietų. Jis atvirai reiškia nepasitenkinimą kitu tikėjimu. Mano akimis, tai nėra pakvailiojimai, o tyčiojimasis iš kitos religijos. Tas žmogus savo tikėjimą reiškia kraštutiniais veiksmais", – nuomonę išsakė S.Genys.

Turėdami tik socialiniame tinkle naudojamą pseudonimą, pareigūnai išsiaiškino, jog kryžiaus kirtimo vaizdus platino 39 metų Vaidas Želvys. Konfiskuotame vyro telefone buvo žinutė, kurioje jis nurodė bičiuliui savo pseudonimą socialiniame tinkle.

Palangiškis dirba vienoje privačioje įmonėje ir aktyviai reiškiasi kurorto visuomeninėje ir politinėje veikloje, net mėgino patekti į Seimą.

Vyro sukurtoje socialinio tinklo paskyroje yra per 4,3 tūkst. vadinamųjų draugų.

Pareigūnai tikisi, kad pavyks įrodyti, jog būtent šis palangiškis nukirto kryžių.

"Nuotraukas, kuriose matyti kryžių kertančio žmogaus atvaizdas, išsiuntėme ekspertams. Jie ir nustatys, ar tai tas pats žmogus", – sakė S.Genys.

Bažnyčia nepadėjo

Tačiau skandalinga byla stringa dėl vienos aplinkybės – nerandama vietos, kurioje buvo nukirstas kryžius.

Klaipėdos prokurorai išsiuntė užklausimą Vyskupų konferencijos sekretoriatui, prašydami padėti išaiškinti vietą, kurioje stovėjo kryžius.

"Tikėtina, kad veiksmas vyko Žemaitijoje. Tačiau tiksliai nežinome, ant kurio piliakalnio. Jų, kur būtų stovėjęs kryžius, juk neturėtų būti daug", – svarstė S.Genys.

Vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas kunigas Darius Trijonis, kuris ir pasirašė kreipimąsi į prokuratūrą, aiškino, kad viešai nekomentuos situacijos, nes vyksta tyrimas.

Nors, teisėsaugininkų manymu, Bažnyčia turėtų būti suinteresuota sėkmingu tyrimu, Vyskupų konferencijos sekretoriatas esą net nesiteikė atsakyti į teisėsaugininkų prašymus.

Telšių vyskupijos kurijos kancleris Remigijus Saunorius tikino, kad jokių žinių apie nukirsdintą kryžių kurija net neturi.

"Pirmą kartą girdžiu, negali būti, kad kas kryžių nukirstų. Nieko nežinome. Ir labai gaila, juk mes per savo vyskupiją, per kunigus, bendruomenes tuojau pat sužinotumėme", – sukrėstas kalbėjo R.Saunorius.

Prašo visuomenės pagalbos

Teisėsaugininkai tikisi, kad visuomenė padės nustatyti nusikaltimo vietą.

"Gal kas nors yra pastebėjęs tokią išskirtinę vietą, galbūt ir žino, kad ten nebėra stovėjusio kryžiaus, tik niekam nepranešė? Viliuosi, kad ir Bažnyčia prisidės prie paieškų", – viltį išreiškė S.Genys.

Tam, kad pareigūnams pavyktų įrodyti, jog buvo kurstoma neapykanta kitatikiams, reikia įrodyti, kad tai buvo daroma nuolat ir sistemingai.

"Man teko matyti šio palangiškio pareiškimus socialiniame tinkle, ten gana aktyviai reiškiama neapykanta kunigams", – dėstė S.Genys.

Tampo be reikalo

Pats V.Želvys tikino, kad teisėsaugininkai jį be reikalo tampo už tai, ko nepadarė.

"Aktyviai reiškiu savo nuomonę ir išpažįstu senąjį baltų tikėjimą. Manau, už tai man Bažnyčia ir keršija. Turiu kone 5 tūkst. draugų. Iš kur galiu žinoti, kas įdėjo sumontuotą nuotrauką į mano paskyrą?" – gynėsi V.Želvys.

Jei byla pasieks teismą, jis mėgins ginti savo nekaltumą ir sieks, kad būtų įrodyta, jog kažkas kitas išniekino kryžių.

Tai, kad teisėsaugininkai konfiskuotame palangiškio kompiuteryje aptiko kai kurių duomenų trynimo požymių, V.Želvys aiškino savaip.

"Kažkas juk įsilaužė į mano paskyrą. Joje net randu pornografinių vaizdelių, kažkas juos įkelia. Norėjau pats išsiaiškinti ir parašiau pareiškimą policijai", – aiškino palangiškis.

V.Želvys įsitikinęs, kad bet kas internete galėjo surasti jo nuotrauką ir padaryti montažą – nuotraukas, dėl kurių ir pradėtas tyrimas.

"Kirvį į rankas nuotraukoje bet kam gali įdėti kas tik nori. Pats viešinu tokius dalykus, kaip buvo išniekintos, sugriautos mūsų šventvietės. Juk atėjo kito tikėjimo atstovai ir sugriovė, sunaikino, išžudė", – nuomonę išsakė V.Želvys.

Jis tikino neraginantis griauti ir laužyti, tačiau retoriškai klausė, ar kryžiai gali būti statomi bet kur, be jokių leidimų.

"Ar įrodyta, koks kryžius nukirstas ir kur jis stovėjo? Pats esu radęs šventvietę šalia Kretingos. Kodėl niekas jos neprižiūri? Gal kažkam nepatiko mūsų idėjos?" – samprotavo palangiškis.

Neranda piliakalnio

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas tikino, kad pagonimis save vadinantys jaunuoliai labai apsigauna manydami, kad Kretingos rajone, netoli Kvecų kaimo, buvo baltų šventvietė.

"Tai buvo akmens skaldykla. Šiame miškelyje iš tiesų yra daug akmenų. Tačiau čia XVIII–XIX amžiuje statyboms buvo skaldomi akmenys ir tai niekaip nesusiję su baltų tikėjimo šventvietėmis", – tikino L.Kavaliauskas.

Jį suintrigavo žinia, jog kažkur ant piliakalnio buvo nukirstas kryžius.

"Mėginau konsultuotis su kolegomis, bet, panašu, jog kol kas neradome, kur galėjo būti nukirstas kryžius. Tačiau mėginsime išsiaiškinti", – teigė L.Kavaliauskas.

Užtraukė gėdą pagonims

Pagonių tikėjimą išpažįstantis, Lietuvos krivių kriviu vadinamas Jonas Trinkūnas tikino, kad apie precedento neturintį tyrimą dėl nukirsto kryžiaus nėra girdėjęs.

"Pripažįstu, kad kryžiui – ne vieta šventvietėje. Pats lankydamas Veliuonos piliakalnį ant jo pamačiau kryžių. Juk Veliuona kone šimtą metų kovojo ir priešinosi krikštui. Nieko prieš kryžius neturiu, bet tegul jam randama kita vieta. Tačiau niekada neskelbėme ir neraginome naikinti kryžių. Seniai mūsų Romuva veikia, bet tokių žingsnių niekada nebuvo", – tikino J.Trinkūnas.

Jis prisiminė šios vasaros įvykius, kai ant Telšių apskrityje esančio Šatrijos kalno vienu metu susirinko ir pagonys, ir krikščionys.

Minint 600 metų žemaičių krikšto jubiliejų ant aukščiausios regione kalvos buvo surengtos pamaldos. Gegužinėms pamaldoms vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta.

Į tą pačią vietą susirinko ir senojo baltų tikėjimo atstovai, nešini Žemaitijos vėliavomis. Apstoję ant kalno viršūnės įrengtą ugniakurą, pagonys tylomis sustojo ratu ir atsuko nugaras katalikų kunigams.

Dideliame žmonių būryje incidentų nenutiko, nors kažkas du kartus buvo iškvietęs policijos pareigūnus. Pagonys tiesiog sustojo ratu ir atsuko nugaras Mišių dalyviams.

"Kiek žinau, vieni kūreno amžinąją ugnį, o kiti garbino kryžių ir nebuvo jokių konfliktų", – tikino J.Trinkūnas.

Tačiau jis pripažino, kad viešas kryžiaus kirsdinimas užtraukia dėmę visiems išpažįstantiems baltų tikėjimą.

"Savo nuomonę gali išsakyti, bet nereikia griauti, kirsti, deginti", – apgailestavo J.Trinkūnas.

Pastarojo visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, senąjį baltų tikėjimą teigė išpažįstantys 5 tūkst. gyventojų.