Nuo transporto dusulio gelbėtų ir geležinkeliai

Aiškėja, jog Klaipėdoje didžiausias teršėjas yra ne uostas, o miesto transportas, ypač seni lengvieji automobiliai.

Dominuoja geležinkelio kroviniai

Naudinga žvilgtelėti, kokie krovinių kiekiai ir kokiu transportu keliauja į uostą. Iš 43 mln. tonų krovinių 2017 m. keliais buvo atgabenta 14,9 mln. tonų (43 proc.), geležinkeliais - 28,3 mln. tonų (66 proc.).

Kol kas nėra statistikos, kiek laivais į Klaipėdos uostą atkeliavusių krovinių toliau iškeliauja laivais neišriedėdami į Klaipėdos miesto gatves. Tokių krovinių yra ir jų vis daugės, nes kai kurie terminalai uoste jau veikia „transshipment“ principu, kai didesniais laivais atgabenti kroviniai perkraunami į mažesnius ir keliauja į kitus uostus.

Liepą vien „Klaipėdos Smeltėje“ apie ketvirtadalis konteinerių iškeliavo toliau nepasiekę Klaipėdos gatvių. Prognozės tokios, kad po poros dešimtmečių apie 70 proc. konteinerių atkeliaus į Klaipėdos uostą ir iškeliaus iš jo neišriedėdami į kelius ar geležinkelius.

Grūdai pereina į vagonus

Pagrindiniai keliais į uostą siunčiami ar iš jo gaunami kroviniai yra konteineriai ir jūrų keltuose gabenamos „fūros“.

Beveik visi naftos produktai ir birūs kroviniai į uostą pristatomi vagonais.

Yra tokia tendencija, kad geležinkeliais į uostą pristatomų krovinių daugės. Tie patys konteineriai labiau perreitų į geležinkelius, jei daugėtų specialių šaudyklinių traukinių. Tikėtina, kad šaudyklinis traukinys iš Klaipėdos uosto galėtų atsirasti į Baltarusiją. Tai būtų įmanoma, kai netoli Minsko oro uosto pradėtų veikti logistikos centras „Didysis akmuo“.

Įdomi tendencija yra tai, kad kasmet geležinkeliais vis daugiau transportuojama grūdų. Oficialiai teigiama, kad geležinkeliais į uostą jau atgabenama net 70 proc. perkraunamų grūdų.

Netgi ir jūrų keltais gabenamų krovinių kiekis puspriekabėse galėtų labiau įsitvirtinti geležinkeliuose. Tai realu, nes į „Centrinį Klaipėdos terminalą“ nutiestos dvi geležinkelio linijos. Dabar apie 95 proc. visų Ro-Ro krovinių juda keliais.

Geležinkelių pralaidumas didėjo

Klaipėdos geležinkelio mazgo galimybės ypač pagerėjo sutvarkius ne tik pagrindinę geležinkelio liniją iš Kenos į Klaipėdą per Radviliškį, Plungę, bet ir papildomą liniją per Šilutę, Pagėgius. 

Dabar pagrindinės geležinkelio linijos pralaidumas yra 26 traukiniai per parą į vieną pusę ir atgal ir 16 sąstatų į vieną pusę ir atgal per Pagėgius. Maksimalus geležinkelių, kurie veda į uostą, paros pralaidumas tonomis yra  apie 140 tūkst. tonų (tiek pakraunama į du didelius laivus).

Skaičiuojant, kad vidutiniškai sąstate yra 69 sunkiasvoriai vagonai pakrauti po 57 tonas, per metus geležinkelių į uostą pralaidumas viena kryptimi gaunasi 51 mln. tonų. 

Siauruoju uosto geležinkelių kakleliu visada buvo laikomos ne magistralinės linijos, o krovinių padavimai į uostus. Naudojantis pačių geležinkelių ir ES lėšomis sutvarkyti pagrindiniai uosto aptarnavimo mazgai - „Draugystės“, Rimkų, Klaipėdos ir Pauosčio stotys, tvarkomi atskiri kelynai, kaip Anglinės, kuris aptarnauja KLASCO. Jiems tvarkyti 2009-2014 m. skirta beveik 30 mln. eurų. Dar 29 mln. eurų buvo panaudoti magistraliniam keliui nuo Kūlupėnų iki Kretingos tvarkyti. Beveik 23,6 mln. eurų buvo skirta uosto rezerviniam magistraliniam geležinkeliui iš Klaipėdos iki Pagėgių tvarkyti.

Geležinkeliai draugiškesni miestui

Nuo geležinkelių nors ir sklinda triukšmas, bet jie yra draugiškesni aplinkai. Yra priimta nuostata iš miesto teritorijos palaipsniui iškeldinti Klaipėdos geležinkelio krovininę stotį.

Lietuvos geležinkelių bendrovės vadovas Mantas Bartuška teigė, kad vykdoma uosto naudojamo Anglinės kelyno plėtra. Jos tikslas mažinti operacijų kiekį Klaipėdos stotyje. Ateityje numatoma ir dar didesnė Pauosčio geležinkelio kelyno plėtra. Miestas norėtų, kad centrinės stoties geležinkeliai būtų kaip galima greičiau išardomi ir perduodama sutvarkyta teritorija.

Iš 15 uosto operatorių devyniems pagrindiniams krovinius iš geležinkelio stočių iki terminalų gabena pačių Lietuvos geležinkelių vilkikai. Nuosavi lokomotyvai aptarnauja Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, „Birių krovinių terminalą“, „Klaipėdos Smeltę“ ir „Klaipėdos šaldytuvų terminalą“. Į „Malkų įlankos terminalo“ ir „Vakarų krovos“ bendroves krovinius pristato privačios kompanijos lokomotyvai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

A čia tas Klaipedos Paulauskas

A čia tas Klaipedos Paulauskas portretas
kur biški be balkio?

pastebejimui

pastebejimui portretas
uz kiek "pastebi"? :D

Pastebėjimas

Pastebėjimas portretas
Profesorius Paulauskas jau daugiau nei prieš savaitę pasakė, kad pagrindiniai teršėjai Klaipėdos mieste yra seni automobiliai.
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių