Rado 27 sprogmenis

Ketvirtadienį A. Vaitkus Vilniuje dalyvavo Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės susitikime. Kalbėta apie padėtį Atgimimo aikštėje.

Tai buvo ne pirmas kartas, kai uostamiesčio meras turėjo pasakoti apie keblią ir keturis mėnesius užsitęsusią padėtį miesto širdyje.

Pradėję tyrimus aikštėje archeologai drauge su jiems talkinančiais darbininkais aptiko 20 sprogmenų. Vėliau dar vieną pamatė žvalgybą atlikę išminuotojai.

O užvakar A. Vaitkus pranešė, kad aikštėje iš viso rasti 27 sprogmenys.

Nepriklausomas ekspertas praėjusią savaitę konstatavo, kad pavojus – labai realus, o užkabinus sprogmenį mechanizmu gali driokstelėti sprogimas, kurio naikinantis poveikis siektų pusantro kilometro.

Darbai sustojo dar rudenį, dėl gaišaties buvo kaltinami kariškiai, nelanksčiai reaguojantys į netoleruotiną padėtį.

Paveldas – ne visi radiniai

Vėliau paaiškėjo – paveldosaugos ekspertai nustatė, esą dalis atkastų XIX a. antrosios pusės – XX a. pirmosios pusės statinių liekanų vertinamos kaip saugotinos kultūros paveldo vertybės.

„Ne archeologai sprendžia, kas yra vertybės. Kultūros paveldo departamento vertinimo taryba nusprendė, kad dalis rastų pastatų pamatų yra vertingi, dalis neturi vertės. Miestiečiai, archeologai ar rangovai negali nuspręsti tokių dalykų, to nenumato įstatymas. Mes galime tik stebėti ir galvoti, kas mums atrodo vertinga ar ne. Suprantama, kad kiekvienas žmogus turi savo įsivaizdavimą, kas yra vertinga, o kas ne. Įstatymas nurodo, kad tai daro vertinimo taryba, ekspertai svarsto, vertina visą tyrimo medžiagą ir surašo išvadą apie objekto vertę“, – paaiškino archeologas Donatas Zubrickas, vadovaujantis bendrovei „Statybų archeologija“ ir drauge su kolegomis vykdęs tyrimus Atgimimo aikštėje.

Kultūros paveldo departamento vertinimo taryba vertino daugiau nei 20 aikštėje buvusių pastatų dalių. Dalis jų pripažinti saugotinomis vertybėmis.

Tai yra tie pastatų pamatai ir rūsių sienos, kurios atrodo didesnės, jos yra arčiau gatvės priešais Muzikinį teatrą.

Iškilo dilema, kaip išsaugoti vertybes ir išminuoti aikštę.

Ekspertai: daug metų išminuotojais kariuomenėje dirbę vyrai šią savaitę dar kartą perkasose darbavosi minų ieškikliais. / D. Janauskaitės nuotr.

Stebės išminuotojus

Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės susitikime ketvirtadienį pagaliau pasakyta nedviprasmiškai – svarbiausia yra žmonių gyvybė ir sveikata.

Tai reiškia, kad bus sudarytas labai konkretus darbo aikštėje planas. Tikėtina, kad aikštėje jau visai greitai dirbs išminuotojai, o jų darbą stebės paveldosaugos specialistas.

„Mes nesame nusiteikę prieš kultūrą, priešingai, pastarųjų metų darbai senamiestyje byloja apie tai, kad vertiname miesto praeitį ir visais įmanomais būdais stengiamės išsaugoti kultūros paveldą. Galiu patikinti, kad visi vertingi objektai bus išsaugoti. Tai padaryti yra daugybė būdų. Kai kurios vertybės gali būti iškeltos į paviršių, tie objektai būtų eksponuojami atskirose erdvėse, kiti galbūt liks savo vietose ir bus apsaugoti nuo aplinkos poveikio stiklu, o kartu matomi kiekvienam“, – teigė A. Vaitkus.

Nuspėti neįmanoma

Iš turimų miesto planų aišku, kad centrinėje aikštės dalyje, kur stovėjo paminklas Leninui, yra buvę pastatų. Ši vieta archeologų dar nėra atkasta.

Žinoma, kad ten supiltas storas, galbūt net poros metrų aukščio griuvenų sluoksnis. Ir jame gali būti sprogmenų.

Visą šį supiltą griuvenų sluoksnį išminuotojams teks ištirti, iškasti ir atidengti išlikusias šioje vietoje stovėjusių pastatų liekanas.

Tada paveldosaugos vertinimo taryba turės ir jas įvertinti.

Ankstesnių tyrimų duomenys rodė, kad pastatų struktūrų aikštėje yra, bet kiek jų ten liko ir kokios jos, buvo nelabai aišku.

„Arčiau rotušės rastų statinių liekanos – mažai vertos išsaugoti, tai matyti objektyviai, – tvirtino D. Zubrickas. – Nevenkime pasakyti tiesos, dabar atrasti pamatai yra tokių pastatų, kokių mieste turime išlikusių sveikų, juos galima pamatyti gyvai ir suprasti visą vaizdą. Aikštėje išliko tik fragmentai tokių pat pastatų, kokių turime ir matome jų architektūrinius sprendimus. Todėl aikštės radiniai vertinami kompleksiškai, tai daro skirtingų disciplinų specialistai. Čia ir yra priežastis, kodėl iš anksto nuspėti jų vertės neįmanoma. Nebent visa aikštė būtų buvusi ištirta dar projektavimo stadijoje. Bet praktika yra kita – projektuojant ištiriamas tam tikras plotas, pažiūrima, kur yra archeologinis sluoksnis, kiek galima kasti ne rankomis, o mechanizmais. Toks darbas buvo padarytas.“

Atrasti pamatai yra tokių pastatų, kokių mieste turime išlikusių sveikų, juos galima pamatyti gyvai.

Bombos mieste – kas žingsnį

Ar archeologai galėjo nuspėti, kad aikštėje bus sprogmenų, dabar sunku pasakyti. Klaipėdoje tokio Antrojo pasaulinio karo palikimo yra vos ne kiekviename žingsnyje.

Centrinė miesto dalis išminuotojų vadinama raudona zona.

Kaskart vos pradėjus kokius nors darbus jų randama, todėl dažnai kviečiama policija, ugniagesiai, medikai ir išminuotojai, įvedamas planas „Skydas“.

Kad mažame Atgimimo aikštės plote bus toks didelis kiekis sprogmenų, nuspėti nebuvo įmanoma.

Lygiai taip pat dabar neįmanoma nuspėti, ar nesprogusių bombų yra dar neatidengtoje aikštės dalyje. Praėjusio rudens patirtis rodo, kad tikimybė jų rasti – labai didelė.

Aiškina, nors nematė projekto

Profesionalus archeologas D. Zubrickas atviravo, kad, vertinant iš mokslo pozicijų, įdomus ir svarbus – archeologinis sluoksnis, kuris yra giliau nei dabar rasti pamatai. Jį archeologai labiau norėtų tyrinėti, nes ten yra senųjų laikų radinių ir Klaipėdos, kaip bastioninio miesto, gynybinių įtvirtinimų reliktų.

Paklaustas asmeninės nuomonės apie Atgimimo aikštės perspektyvą, D. Zubrickas buvo atviras. Jam yra tekę dirbti ir Vokietijoje, ten nieko nestebina požeminės automobilių aikštelės senamiesčiuose.

„Kalbėdamas kaip paprastas klaipėdietis, turiu pripažinti – automobilių aikštelių problema Klaipėdoje yra labai aktuali. Kaip padaryti, kad ji būtų išspręsta, negaliu pasakyti, to neišmanau. Faktas, kad tokia Atgimimo aikštė, kokia buvo, miesto nepuošė, o projektas – tikrai puikus, jame numatyta įamžinti ir bastioninius įtvirtinimus, tai, ką mes realiai turime. Man šis dalykas yra įdomesnis. Gaila, kad žmonės neretai diskutuoja apie tai, ko nėra nė matę. Šį kartą kalbama apie aikštės sutvarkymo projektą, jaučiu, kad kai kurie nesupranta, jog paveldo objektai nebus uždengti ir pamiršti. Priešingai, paveldas šiame projekte – aktualizuojamas. Taip sakau, kadangi bendravau su architektais, iš jų išgirdau, kokiu būdu jie praeitį ketina iškelti. Man patiko jų sumanymas, supratau, kodėl tai daroma. Nors prieš tai buvau skeptiškesnės nuomonės.“

Donatas Zubrickas / A. Dykovienės nuotr.

Biržos pamatų nesieks

Ko gero, aistros dėl Atgimimo aikštės likimo kyla ir todėl, kad projekto pradžia užsitęsė. Svarstymai ir kalbos sklinda nuo 2013 metų.

Žmonės, kurie tada negalėjo pasisakyti, dabar jaučiasi pavėlavę išreikšti savo nuomonę ir dabar pradėjo kelti klausimus. Jie norėtų, kad diskusija būtų atnaujinta.

Tačiau projektas jau parengtas, finansavimas skirtas, gautas leidimas statyti. Visa tai stabdyti reikia tikrai labai svarių argumentų.

Dažnai diskusijose dėl aikštės kalbama apie vieną įspūdingiausių pastatų šiapus Dangės – buvusį biržos pastatą. Esą aikštės projektas žlugdo galimybę jį kada nors atstatyti.

D. Zubrickas patikino, kad birža yra stovėjusi plote tarp dabartinės Danės gatvės ir upės, tad pokyčiai aikštėje nesutrukdys kada nors realizuoti tokius norus.

Visa tai – per skysta

Alfredas Bumblauskas

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius, humanitarinių mokslų daktaras

„Mano manymu, kiekvienas, kas svarsto, ar reikia mieste požeminės automobilių aikštelės, turėtų atsakyti į pamatinius klausimus: kas yra Klaipėda, kiek ši aikštė yra miesto širdis. Juk ten stovėjo ir Leninas, buvo laikas, kai jį saugojo BTR-ai. Vadinasi, aikštė susijusi ir su šiuolaikine politine istorija. Aš teigiu – Klaipėda yra atsarginė Lietuvos sostinė. Sekant šiuo teiginiu, reikėtų klausti, kaip iš jo seka problemos dėl garažo. Turėtume atsakyti į klausimą, kokia yra šio projekto ne tik urbanistinė, bet ir semantinė idėja. Ką architektai, politikai, kultūrininkai, paveldo idėjų žmonės šiuo projektu nori pranešti? Man labiau panašu, kad diskutuojama garažą ar ne garažą statyti, saugoti ar nesaugoti pamatus. Visa tai – per skysta. Klaipėda yra vertingesnis miestas, nei tokio lygio diskusijose aptariama. Klaipėda ir Klaipėdos kraštas buvo į moderniąją Europą orientuotas regionas. Tuo jis yra išskirtinis visos Lietuvos mastu. Tai turėtų atsispindėti ir šiandien. Mums reikia klausti, kokiu būdu rekonstruoti, atstatyti ir sukurti Klaipėdą, kaip europinį Baltijos uostamiestį? Čia turėtų dominuoti Europos idėja. Garažai miesto centre nėra blogai, Vilniuje po Gedimino prospektu tai pasiteisino. Gal naujuosius poreikius įmanoma suderinti taip, kaip Roma suderino juos su Antikos pamatais? Klaipėdoje senųjų pastatų pamatus gal būtų verta išsaugoti, jei jie padėtų išsaugoti europinę miesto dimensiją. Kai pradedama sakyti, kad viskas yra labai sudėtinga, paaiškėja, kad galvoje – tešla. Mokslinis mąstymas ir pasižymi tuo, kad turime susikurti schemas, supaprastinti problemą iki apčiuopiamų daiktų, kad būtų galima susikalbėti.“