- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atsirandant daugiau žinių apie genus ir polinkį sirgti kai kuriomis onkologinėmis ligomis, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje bendradarbiavimas tarp gydytojo genetiko ir dermatologo tampa vis glaudesnis. Net ketvirtadalis pas pastarąjį specialistą apsilankančių pacientų sulaukia pasiūlymo apsilankyti pas gydytoją genetiką, kartais – ir su šeimos nariais.
Ką slepia genai?
„Kai pacientas ateina apgamų patikrai, įprastai klausiama, ar koks nors apgamas buvo operuotas, ar nustatytas vėžinis susirgimas, ar kas nors šeimoje serga melanoma, odos ar kitų lokalizacijų vėžiu. Šito klausiama neatsitiktinai, nes tie patys genai atsakingi už odos ir kitų – inkstų, šviesiųjų ląstelių, centrinės nervų sistemos – vėžius“, – paaiškino Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Infekcinių ligų departamento vadovė, Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėja, gydytoja dermatologė Jolanta Česienė.
Pasak gydytojos, kai jaunam pacientui iki 50 metų nustatoma melanoma – pavojinga odos vėžio forma, labai svarbu išsiaiškinti šeimos anamnezę, nes galbūt tą patį geną paveldėjo vaikai ar kiti paciento artimieji. Būtent tokiais atvejais itin svarbiu tampa bendradarbiavimas su gydytoju genetiku, kuris pacientui ar jo artimiesiems atlieka genetinius tyrimus ir nustato genus, atsakingus už kitų lokalizacijų vėžį.
KUL Diagnostikos departamento Medicininės genetikos ir molekulinės diagnostikos skyriaus vedėja, gydytoja genetikė dr. Jūratė Gruodė atkreipia dėmesį, kad jei tarp šeimos narių iki 50 metų yra sergančiųjų ne tik odos, bet ir kitų lokalizacijų vėžiu, ypač kiaušidžių ar krūties, gydytojui dermatologui tai – kaip signalas suklusti, nes galbūt šios šeimos nariams reikalingi genetiniai tyrimai.
Pasak genetikės, sergant melanoma taip pat svarbu atlikti naviko molekulinius tyrimus, padedančius parinkti tolesnį gydymą.
Gerina ankstyvąją diagnostiką
Gydytoja J. Česienė genetiko konsultacijai siunčia apie ketvirtadalį savo pacientų. „Atlikti reikiamus tyrimus ir sužinoti prognozę svarbu ir pačiam pacientui. Turint vienos lokalizacijos vėžį, gali išsivystyti ir kito organo onkologinė liga. Genetiniai tyrimai leidžia prognozuoti paciento sveikatos būklę, jo paties ir artimųjų galimas ligas ateityje“, – paaiškino dermatologė.
Glaudus bendradarbiavimas su genetiku praplečia prevencinės ir ankstyvosios diagnostikos galimybes dėl onkologinių ligų. KUL gydytojai chemoterapeutai su genetikais bendradarbiauja daugelį metų. Įprasta, kad gydytojai krūties ar kiaušidžių vėžiu sergančias pacientes siunčia genetiniam ištyrimui. Apsilankymas pas genetiką po dermatologo konsultacijos – dar naujas dalykas.
„Daugelis kolegų girdėjo apie gydytojus genetikus, tačiau gal ne visi žino, kada pacientą galima siųsti genetiko konsultacijai. Jei siuntimas atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus kriterijus, genetiko konsultacija ir tyrimai pacientui nekainuoja. Mūsų ligoninėje galimybės bendradarbiauti su kitų sričių specialistais, gydant onkologinius pacientus, yra didesnės ir patogesnės, nes visi gydytojai: chemoterapeutai, radioterapeutai, genetikai, dermatologai – dirbame tame pačiame ligoninės korpuse. Jei kyla abejonių dėl konsultacijos būtinybės, galima paklausti kolegos“, – paaiškina J. Česienė.
Kitose gydymo įstaigose, kur nėra tokios komandos, gal ne visada aišku, kada pacientą reikia siųsti genetiko konsultacijai arba trūksta reikiamos informacijos apie šią specialybę.
Jūratė Gruodė. Klaipėdos universitetinės ligoninės nuotr.
Šeiminės mutacijos paveldėjimo tikimybė – 50 proc.
Gydytoja J. Česienė pastebi, kad piktybinių odos ligų kasmet daugėja, nepaisant to, kokie vasaros orai. Kalta būna ne tik kaitri saulė. Didžiausias pacientų antplūdis prasideda vėlyvą pavasarį, o vienas dažniausiai gydytojai užduodamų klausimų – ar galiu degintis?
Genetikė J. Gruodė paaiškino, kad paveldimas ne pats vėžys, o polinkis sirgti, tai yra aplinkos veiksniai – melanomos atveju – UV spinduliuotė, apgamo traumavimas – kelia daug didesnę riziką sirgti melanoma nei žmonėms be genetinio polinkio. Konsultuojant asmenis dėl pakitusio apgamo ar padidėjusio jų skaičiaus, tikslinga paklausti, ar yra šeimoje sergančių melanoma, ypač jauname amžiuje. Taip pat svarbu pasiteirauti, ar yra piktybinių susirgimų šeimoje jauname amžiuje. Esant teigiamai šeiminei anamnezei, tikslingas intensyvus paciento sekimas, tam tikrais atvejais – genetiko konsultacija ir ištyrimas.
Remiantis literatūros duomenimis, 8 proc. pacientų, kuriems nustatoma melanoma jauname amžiuje (iki 50 metų amžiaus), nustatomi genetiniai pokyčiai, didinantys riziką sirgti piktybinėmis ligomis. Priklausomai nuo to, koks genas pakitęs, vienais atvejais didėja rizika sirgti melanoma (kitų lokalizacijų piktybiniai susirgimai artimi bendrapopuliacinei rizikai), kitais atvejais didėja rizika sirgti krūties, kiaušidžių, prostatos vėžiu. Turint tokią informaciją, tikslingas intensyvus sekimas ar kitos prevencinės priemonės.
„Nustačius genų pokyčius, rekomenduojama tirti pirmos eilės gimines – tėvus, brolius, seseris ir vaikus. Kiekvienam iš jų tikimybė turėti genetinę klaidą yra 50 proc. Jeigu nustatoma šeiminė mutacija, sudaromas sekimo planas, aptariamos prevencinės priemonės“, – atkreipė dėmesį J. Gruodė.
Bendras dermatologo ir genetiko darbas neapsiriboja tik melanoma, nes yra daugybė kitų odos ligų, kurių požymiai yra specifiniai odos pakitimai. Viena tokių – neurofibromatozė, kai vaikystėje atsiranda netaisyklingos, penkių centų monetos dydžio balintos kavos dėmės, strazdanos pažastyse ir kirkšnyse. Ateityje tokiems žmonėms didėja rizika sirgti smegenų navikų, moterims – krūties vėžiu.
Sveikatos patikra – sąmoningesnė
Nustačius konkrečių genų pokyčius, genetikė rekomenduoja dermatologo konsultaciją dėl odos melanomos ar nemelanoninio vėžio bei kitų specifinių odos pokyčių vertinimui ir stebėsenai.
„Taip, tokiais atvejais melanomos ar kitos ligos diagnozė pasitvirtina. Šeimos nariai kartais pastebi pakitusius apgamus, tačiau jų nesureikšmina. Pro gydytojo akis tokie pokyčiai nepraslysta. Kartais būna keista, kad siunčia ne šeimos gydytojas, o būtent genetikas“, – neslėpė dermatologė.
Pacientai noriai priima pasiūlymą atlikti genetinius tyrimus. Moterys, sergančios krūties vėžiu, nerimauja dėl savo dukterų, kartais ir būsimų anūkių sveikatos.
„Dabar žmonės supranta, kad kuo anksčiau nustatoma liga, tuo geresni gydymo rezultatai. Kai žmogus žino turintis polinkį sirgti onkologine liga, jis daug sąmoningiau atlieka reguliarias sveikatos patikras. Svarbu ir tai, kad genetinės žinios ir nustatyti pokyčiai leidžia įvertinti ligos vystymosi mechanizmus, kurti terapines priemones. Viena jų – biologinė terapija sergantiesiems melanoma“, – sakė J. Gruodė.
Genetiniai tyrimai – neinvaziniai, neskausmingi, atliekami iš kraujo mėginio. Tiesa, rezultatų tenka palaukti. Priklausomai nuo situacijos, genetinis tyrimas, kaip ir daugelyje Europos šalių, trunka nuo 2 iki 6 mėnesių. Didžiąją šio laiko dalį sugaištama analizuojant genų pokyčius bei galimą įtaką paciento sveikatai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai1
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Žada vėjus ir darganą2
Sinoptikai nieko gero artimiausioms dienoms nežada – bus šalta, vėjuota, o kai kuriomis dienomis galime sulaukti ir šlapdribos. Malonesnių orų galima tikėtis tik ateinančios savaitės pabaigoje. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą5
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?21
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai20
Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas5
Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką6
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...