Dienos komentaras

O jie vis dar tebesiklauso

Net 71 proc. šalies gyventojų linkę manyti, kad pokalbių vis dėlto buvo pasiklausoma, – paaiškėjo „Spinter tyrimams“ atlikus apklausą „Delfi“ noru. Apskritai mintys apie pasiklausymą labiausiai apsėdusios miestų gyventojus.

Telefoninių pokalbių pasiklausyti galima ne tik „Lietuvos telekome“ prokurorų aptikta pasiklausymo aparatūra. Tai gali padaryti šiek tiek pamokytas smalsus kaimynas, daugiabučio laiptinės paskirstymo dėžutėje prie telefono linijos prijungęs magnetofoną.

Žurnalistai jau seniai neabejoja, kad ir jų pokalbių klausomasi. Juk tai - patogiausias būdas gauti neviešosios informacijos. Kalbėdami telefonu tarpusavyje, jie mėgsta pajuokauti: „Nekalbėk garsiai, agentų aparatai suges“.

„Telekomas“ gali visaip gintis ir aiškinti, kad niekas nesiklausė pokalbių neteisėtai. Tačiau pakalbinti ten darbo netekę specialistai, galbūt kai ką ir papasakotų. Todėl nekeista, kad tautiečių netenkina ir teisėsaugos struktūrų darbas užtikrinant pokalbių privatumą. Net 80 proc. apklaustųjų mano, jog teisėsaugininkai neužtikrina privačių pokalbių saugumo.

O gal tai raganų medžioklė? Pašiurpę nuo STT ir kitų tarnybų žmonės mano, kad agentai neturi ką veikti. Tik klausytis kiekvieno, kuris tarnybine mašina važinėja pietauti ar garsiau pirstelėjo prieš valdžią. O politikai, matyt, nė neabejoja, kad konkurentai užsirašinėja kiekvieną jų pokalbį su svetimomis moterimis ar bendrovių direktoriais. Petras Gražulis net pakėlė ant kojų Seimo Nacionalinio saugumo komitetą, kai pats sau įsivedė į mobilųjį telefoną juokelį apie pokalbių pasiklausymą.

Dažnas gali sakyti, kad pasiklausyti būtina išaiškinant nusikaltėlius. Tie, kurie neužsiima nusikalstama veika, gali būti ramūs. O gal tegu klausosi? Gal sukurkime naują mandagumo taisyklę, pradėdami pokalbį pasilabinkime ne tik su pašnekovu, bet ir su šnipeliu: „Sveikas, Holmsai. Ar buvai pas LOR gydytoją, ar klausa dar neatšipo?“ Juk negražu nepastebėti trečio, kai kalbi su antru.

O kaip žmogaus teisės? Ar jos irgi tik popieriaus gadinimui skirtos, kaip įstatymai - Lietuvos valdžiai? O kas garantuos, kad tarnybų agentai skaidrūs kaip krištolas ir nepanaudos įrašytų pokalbių šantažui? Pavyzdžiui, užlenkė viršininką meiliau su sekretore čiulbant ir tuoj už pakarpos: „Mokėk! Jei ne, įrašą gaus tavo boba“.

Irgi gerai. Esi viršininkas - rodyk pavyzdį - neištvirkauk. Taip išgydysime tautos moralę. Juk dar Stalinas sakė: „Nebus drausmės - nieko nebus“. O drausmei įvesti reikia vieno - baimės. Kad žmonės bijotų net savo šešėlio. Ir tada bus tvarka. Arba geriau: „Tvarka bus“.