Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje jau trejus metus veikia bendrovė „Glassbel“. Stiklo apdirbimo įmonė net ir ekonominiu sunkmečiu sugebėjo įsitvirtinti pasaulinėje rinkoje.

Pasirinko Klaipėdą

Bendrovė „Glassbel“ registruota JAV, jos savininkas – Baltarusijos pilietis.

Gamybinės įmonės veikia Baltarusijos sostinėje Minske. Ten stiklas perdirbamas jau dešimtmetį, o padalinys Klaipėdoje veikia 3 metus.

„Glassbel“ vykdomasis direktorius Pavelas Ignatčikas tikino, kad pradžioje vietą gamyklos statybai rinkosi Lenkijoje arba Lietuvoje. Apsisprendus dirbti Lietuvoje, svarstyta, kuriame mieste – Kaune ar Klaipėdoje.

„Pasirinkome Klaipėdą, nes čia uostas, lengviau išvežti produkciją. Be to, gerai dirbo Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) atstovai, jie ir įkalbėjo savininkus įsikurti čia. Mes eksportuojame 99 proc. savo gaminių. Išgabename ir laivais. Produkcija keliauja net į Kanadą ir Izraelį“, – pasakojo P.Ignatčikas.

Nepaisant sunkmečio, 2009 m. bendrovės apyvarta buvo 3 mln. eurų, 2010 m. – 5 mln. eurų.

„Augimas – apie 80 proc. kasmet. Šiemet planuojama, kad pasieksime 40 proc. didesnę apyvartą nei praėjusiais metais“, – džiaugėsi P.Ignatčikas.

Gamina Sočio pastatams

Bendrovė perka stiklo žaliavą iš kitų gamintojų, paskui jį grūdina, dažo.

„Gaminame stiklą ir Sočio olimpinio miestelio pastatams. Minsko kolegos laimėjo tris konkursus. Bet dalis užsakymo buvo atliekama pas mus, mes grūdinome stiklą, dažėme ir siuntėme į Minską, ten užbaiginėjo procesą ir jau siuntė į Sočį“, – tvirtino P.Ignatčikas.

Įmonėje dirba 130 žmonių, visi klaipėdiečiai, vidutinis darbuotojo atlyginimas – 2020 litų į rankas. „Glassbel“ gamykloje dirba ir 6 inžinieriai, baigę Vilniaus technikos universitetą.

„Su šiuo universitetu pasirašėme sutartį, iš ten keli žmonės, studijuojantys doktorantūroje, čia daro bandymus, tikiuosi, kad po kelerių metų jie dirbs pas mus. Nes stiklo specialistai Lietuvoje neruošiami“, – teigė bendrovės vykdomasis direktorius.

Nuo kalėjimo langų iki tiltų

Klaipėdoje „Glassbel“ gamykloje gaminami ir kulkoms atsparūs stiklai, ir tokie, kurie atlaiko kirvio smūgius, net šildomi stiklai, jais galima kloti grindis.

„Gaminome stiklus net Švedijos kalėjimui. Dabar dalyvaujame konkurse “Belaruskalij„ pastato statybai Minske. Iš mūsų grūdintų stiklų užsienyje gaminami stikliniai pėsčiųjų tiltai, jie atlaiko dideles apkrovas. Bet tai yra brangu. Mūsų stiklas panaudotas ir pranciškonų koplyčios statybai šalia Onkologinės ligoninės Klaipėdoje. Ten naudojome labai unikalią formulę – stiklo su akmens mase. Gaminame stiklo paketus, kurie sveria ir iki pusantros tonos“, – pasakojo P.Ignatčikas.

Konkurentų nedaug

Į „Glassbel“ gamyklą Klaipėdoje investuota daugiau nei 22 mln. eurų. Įranga buvo derinama metus.

Įmonėje gaminami iki 24 mm storio stiklai, kai kurių plotis siekia 7,5 m, o aukštis – 3,5 m.

„Lietuvoje tokio dydžio stiklams apdirbti daugiau niekas neturi įrangos. Europoje yra gal 2–3 konkurentai. Paradoksalu, bet mūsų įmonės atidarymo dieną buvo paskelbta krizė. Dėl verslumo sugebėjimų nežlugome, išgyvenome, nes nedarėme patys sau kompromisų“, – tikino P.Ignatčikas.

Pasak įmonės vadovo, darbuotojų kaita iš pradžių buvo didelė, dabar ji sumažėjo, – per trejus metus atsirinkti geriausi. Pats P.Ignatčikas Klaipėdoje gyvena jau 9 metus, yra alytiškis, Klaipėdos universitete baigė magistrantūrą ir iki šiol vadovauja „Glassbel“ bendrovei.