Brangiai kainavusios aukštosios technologijos neatsipirko. Šį liūdną faktą tenka konstatuoti po aštuonerių metų, kai jau akivaizdu, kad Klaipėdoje 170 tūkst. litų investavus į optinį kabelį, jo techninės galimybės taip ir liko neišnaudotos.

Pažangiausios technologijos

Prieš 8 metus bendrovė „Comliet“ Klaipėdoje daugiau kaip pusę uostamiesčio mokyklų ir universitetą sujungė optiniu kabeliu. Tada tai laikyta švietimo įstaigų žengimu į kompiuterių ir technologijų amžių, nes visos mokyklos esą galės naudotis didelės spartos tarpusavio ir interneto ryšiu, tikėtasi, kad atsivers neribotos bendravimo galimybės.

Paklojus apie 15 km optinio kabelio ir pastačius įrangą 18 Klaipėdos vidurinio lavinimo mokyklų, jos ir universitetas buvo sujungtos nenutrūkstamu 100 MB greičio internetu. Tuomet tai buvo milžiniškas greitis.

Tada kalbėta, kad projektas mokykloms atvėrė neribotas galimybes, lieka išmokti tik jomis pasinaudoti.

Prabilta apie internetines moksleivių viktorinas, konkursus ir varžybas.

Projekto įgyvendinimui panaudota 170 tūkst. litų.

„Kosminio laivo“ nauda

Pinigai buvo dideli, planai – gražūs, tačiau nauda – minimali. Klaipėdoje optinio kabelio išvedžiojimas ir tankis, prieinamumas gyventojams, švietimo įstaigoms, pasak tuomečio bendrovės „Comliet“ klientų aptarnavimo padalinio vadovo Aro Mileškos, turbūt buvo geriausias pasaulyje.

Šiame projekte dalyvavę švedai teigė, kad po 50 metų klaipėdiečiai gyvens geriausiai pasaulyje, nes pas mus labai daug optinio kabelio. Tačiau, pasirodo, tai – iliuzija. Nes viskas priklauso ne nuo optinio kabelio tankio, o nuo to, kiek jis panaudojamas.

„Mes turime labai daug nuveikti, kad jis būtų išnaudotas, kad duotų maksimalią ekonominę grąžą. Dažniausiai internetu mes naudojamės tik tam, kad rastume kokią nors informaciją. Mažai kas jį pritaiko mokymuisi, vaizdo medžiagai perduoti“, – tvirtino A.Mileška.

Teigiama, kad optinio kabelio naudojimas mokslo įstaigose, nuotolinių studijų naudojimas turėtų būti kur kas labiau paplitęs.

„Mes turime kosminį laivą, tik jis kažkodėl dar neskrenda, o priežasčių – gana daug. Manau, čia kalta sistema, nes šitie mūsų turimi resursai neišnaudoti. Galime tuo džiaugtis, trimituoti, kad turime tą kabelį, nors realiai esame toli nuo jo“, – įsitikinęs A.Mileška.

Sustojo prie slenksčio

Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Stasys Ruiba pripažino, kad neišnaudoja visų optinio kabelio galimybių, mokykla naudojasi tik internetu.

„Kol kas nėra tekę klausytis paskaitos ar vesti bendros pamokos, naudojantis tuo optiniu kabeliu. Šio įrenginio galimybių dar neišnaudojome, tai labai artimos ateities klausimas“, – teigė S.Ruiba.

„Aš net nelabai žinau, ką mes galėtume su juo dar daryti. Mes optinį kabelį naudojame tik vienoje srityje – interneto ryšiui“, – neslėpė „Ąžuolyno“ gimnazijos vadovė Vilija Prižgintienė.