Iš vaikų namų paimtas auklėtinis parodė tikrąjį veidą. Už namų šilumą ir rūpestį įvaikintas paauglys pusamžiams įtėviams atsidėkojo vagystėmis. Nors visuomenėje dar gajus stereotipas, kad taip elgiasi tik vaikų namų auklėtiniai, specialistai purto galvas. Yra atvejų, kai nuo įtėvių rankos kenčia ir vaikai.

Už meilę – šiurkštumu

Prieš šešetą metų klaipėdietis Vytautas su žmona įsivaikino berniuką. Šio tėvų gyvenimas buvo komplikuotas – motina skendo alkoholio liūne, o tėvas išdūmė į tuometę aukso kasyklą – Airiją.

Po mėnesio įsūniui sukaks 17 metų, tačiau jau daugiau nei metus gyvenimas kartu su paaugliu įtėviams yra apkartęs.

Sutrikęs vyras pasakojo, kad bėdos prasidėjo maždaug tada, kai įsūnis pradėjo rūkyti, keliskart grįžo pradvokęs alkoholiu, tačiau įtėviai su tuo dar bandė taikstytis ir kaltino paauglystę.

Vis dėlto kantrybės taurė buvo perpildyta, kai iš namų pradėjo dingti pinigai, papuošalai, nepilnametis apšvarino ir globėjų artimuosius.

Kiek jaunuolis iš namų išnešė pinigų, įtėviai pasakyti negali, tačiau neseniai nugvelbtos grandinėlės kaina siekia 2 tūkst. litų.

"Dabar netgi galvojame apie galimybę atsisakyti jo", – prisipažino klaipėdietis.

Įtėvis pasakojo, kad problemų nebuvo, kol vaikui sukako 16 metų, vyras spėlioja – gal pasijautė labai suaugęs?
Nuo to laiko nepilnametį auginantys sutuoktiniai kiauras naktis žiūri pro langą, nes laukia grįžtančio įsūnio. Šis iškart po pamokų dingsta ir neretai namo negrįžta visą parą.

Į įtėvių pastabas jaunuolis atšauna: "O ką jūs man padarysite?" Arba bando žaisti sutuoktinių jausmais.

"Kai su juo kalbamės, jo akys visuomet prisipildo ašarų ir jis pasižada daugiau taip nedaryti. Taip ir suminkština mums širdį, viską atleidžiame", – pasakojo Vytautas.

Kenčia ne tik įtėviai

Vis dėlto neretai manoma, kad į šeimą atkeliavęs vaikas susiduria su dar baisesnėmis gyvenimo sąlygomis nei jo biologinėje šeimoje.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Planavimo ir veiklos stebėsenos skyriaus vedėja, laikinai einanti direktoriaus pavaduotojo pareigas Vita Šulskytė teigė, kad kasmet gaunama nemažai pranešimų, jog globėjų šeimose vaikai patiria smurtą.

"Šiais metais iki gegužės 1-osios Klaipėdoje nuo smurto nukentėjo 27 vaikai, užfiksuoti 28 smurto atvejai prieš vaikus. Yra atvejų, kai vaikai periodiškai patiria smurtą", – vardijo pašnekovė.

V.Šulskytė pabrėžė, kad nukentėję vaikai augo tėvų ir globėjų šeimose.

Praėjusiais metais Klaipėdos mieste 99 vaikai patyrė smurtą.

Per praėjusius ir šiuos metus panašių atsitikimų neužfiksuota nė vienuose Klaipėdos vaikų globos namuose.

Siautėja ir biologiniai vaikai

Klaipėdos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Gelažnikienė tikino, kad probleminių įsivaikinimo atvejų pasitaiko ne daugiau nei neklusnių vaikų šeimose, kur auginami biologiniai, o ne įvaikinti vaikai.

Nepastebima, kad vaikų, iš globos namų patekusių į šeimas, elgesys būtų sunkesnis ar nusikaltimai žiauresni. Visas besikreipiančias šeimas kamuoja panašios bėdos.

"Žinoma, negalima atmesti ir genetinio faktoriaus, visokių vaikų yra. Vis dėlto didžioji dalis auklėtinių ateina iš rizikos šeimų, ten jau sukaupę savos patirties", – aiškino pašnekovė.

Kartą per metus pasitaiko, kad motinos, vos pagimdžiusios, palieka savo kūdikį, nes neturi galimybės užtikrinti visaverčio gyvenimo.

V.Gelažnikienė tikino galinti prisiminti tik vieną įvykį, kai vaikas iš šeimos po kurio laiko buvo vėl grąžintas į globos namus.

"Per ilgametę mūsų skyriaus patirtį buvo tik vienas toks atvejis ir labai labai seniai", – pastebėjo vedėjo pavaduotoja.

Anuomet sutuoktinių pora įsivaikino berniuką, o po kelerių metų mirė vaiko įmotė. Vienam likusiam įtėviui tapo per sunku tinkamai rūpintis itin problemišku vaiku.
Todėl vyras kreipėsi į teismą prašydamas atskirti jį nuo įsūnio. Vis dėlto šiam toliau gyvenant globos namuose jie dažnai susitikdavo, buvęs įtėvis vaikui išlaikyti siųsdavo ir pinigų.

Pašnekovė pastebėjo, kad Lietuvos įstatymai neleidžia po kiek laiko vaiko grąžinti atgal į globos namus.

"Šiuo požiūriu biologiniai ir įvaikinti vaikai yra visiškai lygūs. Nei įvaikinto, nei biologinio vaiko atsisakyti negalima, išskyrus tuo atveju, kai šeima vaiko neprižiūri ir reikia apriboti tėvų valdžią", – pasakojo pašnekovė.

Nenori, kad globotų

Paprastai vaiką įsivaikinti norinti šeima pageidauja mažamečio, nes siekia dalyvauti kiekviename vaiko augimo etape.

Šiuo metu pastebima tendencija, jog į šeimas iškeliauja tik patys jauniausi globos namų auklėtiniai, tačiau ne todėl, kad neatsiranda vyresnėlių įsivaikinti norinčiųjų, vaikai patys pageidauja iki pilnametystės gyventi globos namuose.

"Daugelis savo pasirinkimą motyvuoja tuo, kad vis dar bendrauja su globos teisę praradusiais tėvais, globos namuose gyvena jų brolių ar seserų, taip pat nurodo, jog bijo, kad juos įsivaikins užsieniečių šeima. Tikrai nemaža dalis vaikų globos namų auklėtinių nepageidauja nei globos, nei įvaikinimo", – pabrėžė V.Gelažnikienė.

Pašnekovė pastebėjo, kad šiuo metu uostamiestyje yra vos du vaikai, kurie turi realios vilties patekti į šeimą.

"Tiek nedaug vaikų, kuriuos galima realiai įvaikinti, dar nė vienais metais nebuvo", – patikino pavaduotoja.

Lemia genai

Dažną gyventoją ryžtis parsivesti vaiką iš globos namų į savo šeimą stabdo plačiai paplitusi nuomonė, jog vaiko charakteris užkoduotas genuose ir net idiliškoje šeimoje augantis asocialų kūdikis grįš prie savo biologinių tėvų įpročių.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja, ilgus metus dirbanti su globos bei įvaikinimo procesais, šios teorijos neatmeta.

Psichologai tikina, kad vaiko auklėjimas labai svarbus, tačiau vis dėlto didelę dalį vaiko asmenybės lemia genetinis kodas.

"Vaiko genai jo charakterį lemia maždaug 70–80 proc., todėl kardinaliai ką nors pakeisti labai sunku", – pastebėjo psichologė-psichoterapeutė Vilma Mažeikienė.

Vaikų globos namuose galima sutikti visokio likimo vaikų, kai kurie jų gali turėti net ir alkoholinio sindromo diagnozę, Dauno sindromą, raidos sutrikimų.

Pašnekovė aiškino, kad savo biologinius vaikus auginančios šeimos būtent per genetiką perduoda įvairius charakterio bruožus, kuriuos vaikas išlaiko visą gyvenimą.
Analogiška situacija ir su beglobiais vaikais, net jei šie ir negyvena toje aplinkoje.

"Jeigu tėvai jau pasiryžo pasiimti vaiką iš globos namų, tai turėtų mylėti jį kaip savo ir gerbti tokį, koks jis yra. Žinoma, kabai svarbus auklėjimas. Turi būti labai tiksliai nustatytos ribos, kas galima ir kas – ne", – aiškino specialistė.

V.Mažeikienė pastebėjo, kad įvaikintiems vaikams globėjai dažnai nuolaidžiauja, gailisi jų. To, pasak psichologės, negalima daryti.

"Dažniausiai tokia pozicija deformuoja besivystančią asmenybę", – patikino pašnekovė.

Gydytoja pastebėjo, kad santykiai naujoje šeimoje gali prislopinti arba dar labiau suaktyvinti vaiko polinkį į neigiamą elgesį. Jeigu vaikas gyvens šeimoje, kur vyrauja taika ir meilė, veikiausiai jis bus ramesnis, nei tas, kuris pateko į smurtaujančią ir chaotišką aplinką.

"Patekęs į tokią šeimą, kur smurtaujama ir girtuokliaujama, vaikas gali tapti visai neprognozuojamas", – aiškino V.Mažeikienė.

Pakeisti nepavyks

Psichologė pabrėžė, kad laiku nesustabdžius vaiko, kuris yra linkęs į neigiamą elgesį, vėliau tai gali ir nebepavykti.

"Reikia labai sekti vaiko elgesį ir, pastebėjus pirmuosius ženklus, imtis veiksmų, nes vėliau ką nors padaryti labai sunku", – patikino V.Mažeikienė.

Specialistės teigimu, paprastai vaiko asmenybę labiausiai sujaukia įtėvių melas.

Jie dažnai laukia iki vėlyvos paauglystės ir tik tada praneša vaikams, kad šie įvaikinti. Būtent tokiu atveju kyla baisiausios problemos.

"Įsivaikinus jau paaugusį vaiką, jį pakeisti labai sunku. Asmenybė susiformuoja iki 5 metų. Įsivaikinus tokį vaiką nereikėtų tikėtis, kad pavyks jį perauklėti", – paaiškino pašnekovė.

Faktai ir skaičiai

2013 m. 4 šeimos iš Klaipėdos įvaikino 5 be tėvų globos likusius vaikus. 1 šeima įvaikino 2 vaikus. Iš 5 įvaikintų vaikų: 4 vaikai buvo iki 3 metų, 1 vaikas – 4–6 metų.

2013 m. 2 šeimos iš Klaipėdos raj. įvaikino 3 be tėvų globos likusius vaikus. 1 šeima įvaikino du vaikus. Visi vaikai buvo iki 3 metų.

2014 m. 3 šeimos iš Klaipėdos įvaikino 3 be tėvų globos likusius vaikus. 2 vaikai buvo iki 3 metų, 1 vaikas – iki 6 metų.