Pajūrio krašto gyventojai stebisi: danguje – keistas reiškinys

Kas taip ilgai švietė?

Gyventojai šviesos pliūpsnį fiksavo apie 19 val. Šviesą tamsiame danguje žmonės matė ne tik Klaipėdoje, bet ir Dituvoje, Nemirsetoje ir net Šilutėje.

Pajūrio gyventojai socialiniame tinkle klausė: jei jie matė žaibo išlydį, kodėl nebuvo girdėti perkūnijos?

Taip pat stebėtasi, kad dangus buvo apšviestas neįprastai ilgai.

Kai kas kėlė versiją, kad šviesos pliūpsnius galėjo sukelti pajūrio krašte dislokuoti kariškių daliniai.

Palangiškiai tvirtino, kad šviesą matė, bet perkūnijos taip ir neišgirdo. O štai Kunigiškiuose perkūnijos dundesį žmonės girdėjo.

Viena šilutiškė internete pasakojo, kad panašų reiškinį matė ir ryte.

„Panašų reiškinį mačiau apie 9 val. Švietė Saulė, o netoli jos tarp debesų matėsi kažkas panašaus“, – tikino moteris.

O štai Kretingoje ketvirtadienio vakarą žmonės girdėjo griaustinį ir matė žaibus danguje. Tikinta, kad ten griaustinio garsas buvo itin stiprus.

Vaizdo stebėjimo kameros Kretingoje žaibo išlydžius fiksavo 19 val. 4 min.

Fiksavo žaibus

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos budintis sinoptikas Paulius Starkus patvirtino, kad netoli Kretingos tarnybos įranga išties fiksavo žaibo išlydžius.

Paulius Starkus. Stop kadras.

Meteorologinio paaiškinimo, kas galėjo šviesti tiek ilgai, aš neturiu.

„Ties Kretinga tuo metu fiksuoti keli žaibų išlydžiai. Tai nutiko tarp 19 val. ir 19 val. 15 min. Palangos meteorologinė stotis taip pat fiksavo žaibų išlydžius. Kodėl žmonės tvirtina, kad šviesos pliūpsnį matė ilgai? Turėjo matytis trumpi žybtelėjimai“, – tikino sinoptikas.

P. Starkus paaiškino, kas yra amalas, kuris gali priminti matytą reiškinį.

„Amalas – tai žaibavimas, kurio metu nėra girdimas griaustinis. Bet žaibai trunka trumpai. Meteorologinio paaiškinimo, kas galėjo šviesti tiek ilgai, aš neturiu. Jei kažkur ilgiau švietė, gal dirbtinis šviesos šaltinis buvo? Gal lazeriai kokie švietė?“ – svarstė P. Starkus.

Amalas susidaro tada, kai perkūnijos debesys yra toli nuo stebėtojo arba griaustinio garsas dingsta dėl refrakcijos skirtingų tankių oro sluoksniuose. Amalas paprastai pasireiškia karštomis vasaros naktimis, tačiau jo metu nelyja.

Ketvirtadienio vakarą pajūryje ėmė šalti, vėliau – snigti. Ar galėjo šviesos pliūpsnį žmonės danguje matyti dėl besikeičiančių oro sąlygų?

„Šalo tik šiek tiek. Turėtų pašalti bent iki 10 laipsnių, kad formuotųsi šviesos stulpai. O penktadienio naktį ore buvo daug drėgmės, prastėjo matomumas, tačiau stipriai dar nešalo“, – pastebėjo sinoptikas.

Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ skelbiama, kad ketvirtadienį susiformavo nedidelio žemo slėgio sūkuriukas pietrytinėje dalyje.

Ties Kretingos rajonu buvo truputį stipresni nuo jūros judančio ir kylančio oro srautai, todėl ir fiksuota perkūnija.

Poligone šaudė kariškiai

Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Psichologinių operacijų vyresnioji specialistė Gabija Vaitkutė tikino, kad jokių didesnio masto pratybų pajūrio regione dislokuoti kariniai padaliniai nevykdė.

„Karinių jūrų pajėgų kariai Kairių poligone iki 20 val. 30 min. turėjo kovinio šaudymo pratybas. Jei kas iš gyventojų girdėjo kokius garsus netoli poligono, tai galėjo būti šūvių garsai. Gal kariškiai naudojo ir kokias apšvietimo priemones. Tačiau gyventojai neturėtų nerimauti. Galite jaustis ramūs“, – patikino G. Vaitkutė.