Tuo pačiu metu orai Vakarų Lietuvoje itin skyrėsi nuo kitų regionų orų sąlygų. Molėtuose prisnigo, Tauragės rajone siautė vėjas su lietumi, o Kretingoje ir aplink Klaipėdą, pasirodo, buvo tinkamos sąlygos, kad imtų tekėti sula.

Pernai sula medžiuose ėmė tekėti net sausį. Rekordiškai ankstyvą sulos tekinimo sezoną klaipėdiečiams pavyko atidaryti sausio pabaigoje.

Kadangi sinoptikai žada sniego porciją pajūriui, neaišku, kaip sėkmingai tekės sula šį vasarį.

Dažniausiai sula pirmiau ima tekėti klevuose, kiek vėliau ir beržai pradeda duoti sulą.

Klevų sula yra žymiai saldesnė nei beržų. Prieš vartojant, patariama sulą inde išmaišyti.

Lietuviai klevų sulą vertina ir tiki, kad tai – pirmasis vitaminais ir mineralais praturtintas pavasario gėrimas.

Tikima, kad sula mažina kraujospūdį, padeda gydyti lėtines peršalimo ligas, tinka sergant anemija, medžiagų apykaitos ligomis. Teigiama, kad sula ypač padeda esant inkstų akmenligei, varginant pabrinkimams.

Nors sula ir vertinama sveikos gyvensenos mėgėjų, šis produktas gana greitai genda. Vieni siūlo sulą konservuoti, kiti rauginti, yra ir tokių, kurie ją šaldo.

Aplinkosaugininkai primena, kad valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų.

Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.

Toje vietoje, kur bus gręžiama skylė, leidžiama nepažeidžiant luobo nudrožti žiauberį. Skylės sulai leisti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus. Skylių skersmuo neturi viršyti 2 cm, jų gylis medienoje – 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm.

Baigus leisti sulą, skylės turi būti užkemšamos mediniu kamščiu.