Palangos merui Š. Vaitkui aktuali ne tik giliavandenio uosto, dėl kurio atsiradimo gali nukentėti kurorto paplūdimiai, perspektyva, bet ir būsimas vėjo jėgainių parkas jūroje, kuris matysis nuo Palangos krantų.

Į tas mūsų pastabas ar pretenzijas gali būti atsižvelgta arba ne, bet mes rankų nesėdime sudėję.

"Mes iškart reagavome, nes nenorime žiūrėti į malūnus vietoj saulėlydžių, kuriais visi pas mus grožisi nuo grafų Tiškevičių laikų, tam juk ir buvo pastatytas jūros tiltas", – teigė Š. Vaitkus.

Palangos meras dėl to kreipėsi į Vyriausybę. Iki spalio 5 d. visuomenė, suinteresuoti asmenys ir savivaldybės galėjo pateikti savo pastabas dėl bendrojo plano korekcijų.

"Į tas mūsų pastabas ar pretenzijas gali būti atsižvelgta arba ne, bet mes rankų nesėdime sudėję. Jau lankiausi ir Vyriausybėje, kur išsakiau savo nuogąstavimus. Yra padaryti poveikio aplinkai vertinimai, ir tas vėjo jėgainių parko atstumas turėtų būti ne 20 km, o bent jau 30 km nuo kranto, kad tie malūnai mums nesimatytų. Iš mūsų pokalbių Vyriausybėje supratau, kad į tai turėtų būti atsižvelgta, lauksime rezultato. Kaip viskas bus, dar neaišku. Nežinia, ar tų jėgainių iš viso atsiras, bet mes turime apsidrausti", – dėstė Palangos meras.

Š. Vaitkus neslėpė, kad nemenkas galvos skausmas – ir giliavandenis uostas, dėl kurio ilgainiui Palanga gali likti be paplūdimių.

"Buvo svarstomi įvairūs giliavandenio uosto variantai. Pasirinkta jį statyti prie Klaipėdos, bet, specialistų nuomone, tai yra bloga vieta, nes mes labai greitai susidursime su smėlio migracijos problema, dėl to nukentės paplūdimiai ir galiausiai mes jų visai neteksime", – tvirtino Palangos meras.

Anot Š. Vaitkaus, gali nutikti taip, kaip kaimyninėje Kaliningrado srityje, Svetlogorske, kur, pastačius betonines krantines, visai nebeturima pajūrio paplūdimių.