Už prasižengimus moksleivį palikti po pamokų – nemadingas dalykas, kurio uostamiesčio bendrojo lavinimo įstaigos nebepraktikuoja. Specialistų teigimu, papildomoms auklėjimo priemonėms laiko neturi ir patys pedagogai.

Netoleruotų tėvai

Klaipėdos miesto Liudviko Stulpino progimnazijos direktorė Diana Čedavičienė teigė, kad jų bendrojo ugdymo įstaigoje palikimas po pamokų kaip nuobauda mokiniui nebetaikoma jau seniai.

„Manau, kad bandyti taisyti vaikų elgesį ar mokymosi rezultatus tokiomis priemonėmis – pasenęs dalykas. Jaunuolis, kuris pavėlavo į pamoką arba iš jos pabėgo, jau ir taip pakenkė sau: neišgirdo ir nesužinojo informacijos, kuri jam ateityje gali praversti“, – pasakojo direktorė, pridurdama, kad palikimas po pamokų turbūt sulauktų nemažo vaikų ir tėvų pasipriešinimo.

D.Čedavičienės įsitikinimu, L.Stulpino progimnazijoje bandoma su prasikaltusiais moksleiviais susitarti draugiškai. Kaip teigė direktorė, su vaikais įprasta kalbėtis gražiuoju, humaniškai paaiškinti, kad netinkamai elgdamasis jaunuolis pats nubaudžia save.

Pasilieka konsultacijoms

Palikimas po pamokų L.Stulpino progimnazijoje įteisintas vieninteliu atveju – jei vaikas ilgai sirgo ir praleido daug pamokų. Tada pedagogai gali paprašyti jo pasilikti papildomoms valandoms, kad pasivytų bendramokslius.

„Ši nuostata nuo šių metų yra įtraukta į moksleivių ugdymo planą. Tačiau tai jokiu būdu nėra laikoma bausme. Atvirkščiai, vaikams tai puiki priemonė tobulėti. Be to, prievartos šioje situacijoje nėra. Jei tėvai atsisako, kad jų vaikas savo asmeninį laiką skirtų papildomai pamokai, individualiai veiklai galima ir nepasilikti“, – teigė D.Čedavičienė.

Pasak jos, kartais ir patys tėvai paprašo pedagogų, jog pagelbėtų sunkiau besimokančiai atžalai.

Mokytojai – užimti

Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė įsitikinusi, kad vaikų, ypač besimokančių aukštesnėse klasėse, palikimas po pamokų – utopija.

„Mokytojai dabar tokie užimti, jog paprasčiausiai fiziškai nesuspėtų to padaryti. Vyresniųjų gimnazijų klasių moksleiviai turi ir po 7 ar 8 pamokas. Tokia praktika gali būti taikoma pradinukams, turintiems tik kelias pamokas, tačiau ji susijusi su pagalba, o ne baudimu“, – sakė direktorė.

Pasak jos, už sąvokos „palikimas po pamokų“ dabar slepiasi kitokia prasmė. Direktorė pasakojo, kad papildomai padirbėti siūloma tiems vaikams, kuriems mokslai sekasi labai sunkiai.

„Mokytojai, suvokdami, jog vaikui reikalinga pagalba, suderinę klausimą su tėvais, gali rekomenduoti lankyti konsultacijas. Dažnai pedagogai jas organizuoja skirdami tam savo asmeninį laiką. Taigi, tai, ką vaikas vadina vienu vardu, realybėje yra visai kas kita“, – teigė direktorė.

Trukdantys drausminami

Praėjusiais metais Švietimo ir mokslo ministerija išleido rekomendacijas dėl minimalių poveikio priemonių taikymo mokyklose. Jose nurodoma, jog mokytojas iš klasės gali pašalinti trukdantį mokinį.

Kaip teigė H.Zudermano mokyklos vadovė, jei mokytojas nebesusitvarko su piktybiškai besielgiančiu moksleiviu, kiekviena įstaiga gali pasirinkti metodus, kuriuos turės taikyti norėdama sudrausminti vaiką.

„Teoriškai mūsų mokykloje nusižengusį mokinį galima pašalinti iš klasės. Paauglių būna visokių ir situacijos pasitaiko skirtingos, tačiau esant būtinybei jaunuolis yra siunčiamas pas artimiausią administracijos atstovą, kuris jį išsiveda iš pamokos. Šio metodo dar neprireikė, tačiau tokia tvarka yra numatyta. Vėliau apie mokinio elgesį yra pranešama tėvams“, – kalbėjo J.Andrijauskienė.

Pasak jos, tokios priemonės taikomos tada, kai mokinys negirdi net kelių įspėjimų.