Palaikė dideliu šunimi

Pirmuosius invazinės rūšies atstovo žingsnius Lietuvos teritorijoje užfiksavo Ventės rago ornitologijos stoties darbuotojas Vytautas Eigirdas, kuris iš pradžių šakalą palaikė dideliu šunimi.

"Buvau Ventės švyturyje ir išvydau ledu bėgantį gyvūną. Pagalvojau, jog tai šuo, bet nufotografavau. Neskubėjau skelbti šios žinios, nes nebuvau tikras, jog tai šakalas", – pasakojo ornitologas V.Eigirdas.

Plėšrūnas buvo pastebėtas apie du kilometrus nuo kranto.

Gyvūnas bėgo nesiblaškydamas, kol dingo už nendrių. Šakalas parbėgo iš Kaliningrado pusės, o vėliau pakrante nuskubėjo Rusnės link.

V.Eigirdas pirmiausia nuotraukas išsiuntinėjo specialistams ir tik gavęs jų patvirtinimus, jog jo matytas gyvūnas tikrai yra šakalas, šia žinia pasidalijo viešai.

Ornitologo užfiksuotas gyvūnas kol kas yra vos trečias šios rūšies atstovas, pasirodęs Lietuvoje.

"Labai daug diskusijų dėl šio gyvūno ir, mano galva, jis nepelnytai priskiriamas invazinėms rūšims. Nemanau, kad šakalai turėtų kelti mums didelę grėsmę. Jie plinta natūraliai, tikėtina, dėl šiltėjančio klimato. Gal jie ir darys kokią nors įtaką, bet natūraliai mūsų faunai rimto pavojaus neturėtų kelti", – nuomonę išsakė V.Eigirdas.

Pirmus du nušovė

"Neseniai nerijoje užfiksuoti meškėnai. Šakalai negali būti prilyginti šiai invazinei rūšiai. Mano manymu, jų pasirodymas mūsų kraštuose labiau natūralus. Meškėnai ar usūriniai šunys buvo atvežti ir paleisti. Tada jie ėmė daugintis. Šakalai anksčiau buvo pastebėti šiaurės Lietuvoje. Kiek žinoma, tai trečia šakalų fiksacija Lietuvoje. Du pirmieji buvo nušauti. Nors jų medžioklė nebuvo įteisinta", – pasakojo V.Eigirdas.

Pirmasis šakalas buvo nušautas 2015-aisiais, antrasis – 2017 m.

Šakalai laikomi sausringų kraštų gyvūnais. Žodis "šakalas" kilęs iš persų kalbos.

Tai kiek didesni už įprastus naminius šunis gyvūnai, kurių kailis yra smėlio ir juodos spalvos. Gyvena Afrikos ir Eurazijos pusdykumėse, stepėse, savanose.

Šakalai – visaėdžiai, dažnai maitinasi dvėseliena, ėda smulkius žinduolius, driežus, paukščius ir jų kiaušinius.

Šakalai gali ilgai bėgti, pasiekia palyginti nedidelį – 16 kilometrų per valandą greitį.

Aktyviausi būna prieblandos metu. Gyvena monogamiškomis poromis.

Invazinei rūšiai nepriskyrė

Kur šiuo metu atklydėlis šakalas gyvena, nėra žinoma.

Nemuno deltos regioninio parko ekologai žiemą stebėjo žvėrių pėdas ir tikino neužtikę nė vieno šakalo.

V.Eigirdas parodė nuotraukas draugams, nusiuntė Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojams bei Gamtos tyrimų centrui.

Gamtos apsaugos asociacija (GAA) "Baltijos vilkas" nuotraukas persiuntė Europos šakalų tyrimų grupės GOJAGE specialistams, kurie patvirtino, kad nuotraukose matomas žvėris tikrai yra paprastasis šakalas.

Europoje jau kurį laiką stebimas paprastųjų šakalų judėjimas iš jiems įprastesnių pietinių regionų į šiaurinius kraštus.

Viena šiauriausių teritorijų, kurioje šakalai jau įsitvirtino – Estijos pajūris.

2015 m. per klaidą sumedžiojus pirmąjį šakalą Lietuvoje, Aplinkos ministerija buvo pasišovusi skubos tvarka įtraukti jį į invazinių rūšių sąrašą.

Invazinių rūšių kontrolės taryba, kurią sudaro Gamtos tyrimų centro, Vilniaus universiteto mokslininkai, buvo pritarusi šiai idėjai.

Tačiau gamtininko Joso Stratfordo, "Baltijos vilkas" ir Europos šakalų tyrimų grupės GOJAGE pastangomis Aplinkos ministeriją pavyko įtikinti, kad šakalas neatitinka invazinės rūšies kriterijų.

Todėl jis nebuvo įtrauktas į invazinių rūšių sąrašą Lietuvoje.

Ši rūšis natūraliai plinta į šiaurę, nėra duomenų apie didelę žalą biologinei įvairovei.

Be to, šakalas yra įtrauktas į Tarptautinę raudonąją knygą kaip Europos Sąjungos šalyse gyvenanti rūšis, kuriai gali grėsti nykimas.

Ieškojo poros

Išgirdę stulbinamą žinią apie pamaryje pasirodžiusį šakalą, GAA "Baltijos vilkas" nariai pamaryje atliko šakalų akustinį monitoringą.

Specialistai tikėjosi išaiškinti, ar šiame krašte yra daugiau šios rūšies atstovų, ar gali būti, jog pamaryje yra apsigyvenusi šakalų pora.

Tokio tyrimo metu mėginama ne pamatyti, o išgirsti šakalą. Važinėjant automobiliu, naktį leidžiamas šakalų kaukimo įrašas.

Šakalai yra labai socialūs gyvūnai, ir pora, užėmusi teritoriją, apie tai kitiems gentainiams praneša kaukimu. Leidžiamas garso įrašas išprovokuoja juos atsiliepti.

Tačiau eksperimento metu į leidžiamus įrašus pamaryje šakalas neatsiliepė.

Specialistai negali prognozuoti, ar gyvūnas nukeliavo toliau, gal nesusirado poros ir nelaiko pamario savo teritorija.

Ventės rago ornitologai visiškai nesibaimina dėl naujos rūšies atstovo kaimynystės.

"Ant žemės perintiems paukščiams grėsmę kelią tos pačios lapės, kurių čia apstu. Šakalą konkurentu labiau laiko medžiotojai. Žmonių galvose labai daug mitų. Kai kurie galvoja, kad smulkių gyvūnų naikintojai yra gandrai. Esą jie ryja kiškius. Pilna Rusnė ir pamarys gandrų, o didžiausia kiškių populiacija yra būtent Rusnės saloje. Tačiau ar realiai šakalai gali kelti grėsmę ypatingoms ir smulkioms populiacijoms, turėtų atsakyti moksliniai tyrimai", – pastebėjo V.Eigirdas.

Geriau vilkai nei šakalai

Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis pastebėjo, jog šakalai gali kėsintis į ant žemės perinčius paukščius.

"Bet man geriau vilkas nei šakalas. Šakalai yra įžūlesni. Vilkai laikosi atokesnėse teritorijose, randa sau vietą didesniuose miškuose. Šakalams didžiausias konkurentas yra vilkas. Kuo daugiau bus vilkų, tuo mažiau šakalų", – tikino E.Paplauskis.

Šakalai gali konkuruoti ir su lapėmis. Tačiau šis gyvūnas pasižymi kitokiomis savybėmis nei lapės ar vilkai.

"Jie landesni ir įžūlesni, bet ir atsargūs. Jei jo nemedžiosi, jis ir nejaus turįs priešų. Kita vertus, tai nauja rūšis. Gyvūnai nežino, jog jo reikia saugotis, jie nėra prisitaikę. Gamta reaguoja į visas naujas grėsmes. Bet kiekviena nauja rūšis turi natūraliai įsiterpti. Mūsų parke vilkų nėra, bet gyvūnai saugosi lapių. O šakalo gyvenimo strategija yra šiek tiek kitokia nei lapės. Jie panašūs tik savo bastūniškumu. Bet medžioti šakalus aš skatinčiau. Didelio džiaugsmo dėl jo atsiradimo nejaučiu. Geriau daugiau vilkų būtų", – nuomonę išsakė E.Paplauskis.

Sumedžiojo baltarusiai

Rudenį šakalai pastebėti Baltarusijoje. Šis faktas vietinės spaudos taip pat buvo vadinamas sensacingu.

Šakalas įkliuvo medžiotojų šunims vienos medžioklės metu. Tad mokslininkai galėjo ištyrinėti gyvūną.

Šakalams didžiausias konkurentas yra vilkas. Kuo daugiau bus vilkų, tuo mažiau šakalų.

Baltarusiai tąkart garsiai stebėjosi nauja gyvūnijos rūšimi. Esą pirmas gyvūnas, panašus į šakalą, buvo nušautas 2011 m. Bresto srityje.

Praėjusį rudenį medžiotojai šakalą sumedžiojo taip pat šioje srityje.

Šakalų populiacija aptinkama Rumunijoje, Moldovoje, Užkarpatėje.

Baltarusijos mokslininkų nuomone, šakalai žmonių bijo, tad į sąvartynus maitintis neina.

Tačiau jiems neįveikiama snieginga žiema, šiems gyvūnams sunku judėti, kai sniego danga ypač stora.

Ir tokios žiemos šiems gyvūnams gali būti pražūtingos, nes jie tiesiog nesusiras maisto.

Beje, šakalai nelaikomi miškų gyventojais, jie laikomi apleistų durpynų, kur daug krūmų, laukymių, gyvūnais.