Paminėjo dosniausio Klaipėdos mecenato gimtadienį

Noras sužinoti daugiau

Pliaupiant įkyriam lietui, į ekskursiją, pavadintą „J. L. Wienerio pėdomis“, susirinko per dvidešimt žmonių, dauguma jų klaipėdiečiai, kurių nemaža dalis į tokias temines ekskursijas atėjo jau ne pirmą kartą.

Šįkart jiems norėjosi pažinti, kuo miestui nusipelnė šis žydų kilmės pirklys – vienas didžiausių Klaipėdos mecenatų.

„Labai norime sužinoti daugiau informacijos apie J. L. Wienerį, kadangi buvo organizuota ekskursija, nepraleidau progos pasinaudoti. Kiek žinau, jo kelias į Klaipėdą, kol čia įsikūrė, buvo sunkus. Kodėl sudomino būtent J. L. Wieneris? Na domiuosi visais žymiais klaipėdiečiais, o J. L. Wieneris – vienas jų“, – atviravo į ekskursiją atėjusi Neringa.

„Mane čia atviliojo smalsumas. Apie J. L. Wienerį žinau labai daug, bet tikiuosi dar ką nors nauja išgirsti. Vienas tų įdomių faktų, kad, nors ir buvo žydas, jo tautiečiai nelaikė juo savu. Jis ir pats nenorėjo būti palaidotas žydų kapinėse. Jis, anot Czeslawo Miloszo, buvo pasaulio pilietis, ko gero, pralenkęs laiką, tik gaila, kad mes jį užmiršome“, – kalbėjo kita ekskursantė klaipėdietė Lilė.

Pasivaikščiojimas, pliaupiant lietui

Ankstesniais metais J. L. Wienerio gimtadienis būdavo minimas Skulptūrų parke, netoli tos vietos, kur jis palaidotas, organizuojant miestiečių pabuvimą kartu prie arbatos, renginys taip ir vadindavosi – J. L. Wienerio arbatėlė.

Šiemet parkas dar nebaigtas rekonstruoti, tad teko rasti kitą būdą, kaip paminėti labdario gimimo dieną.

Todėl suplanuota ekskursija „J. L. Wienerio pėdomis“, ir nepaisant lietingo oro, susirinko gana daug smalsuolių.

Ekskursiją organizavo J. L. Wienerio labdaros ir paramos fondas, kuriam vadovauja Milisenta Misevičiūtė, ji yra gidė ir pati parengė šią ekskursiją.

„Kadangi šiandien norime sekti J. L. Wienerio pėdsakais, ekskursiją pradedame Žiedų skersgatvyje, šalia dabartinių Žydų bendruomenės namų, vietos, kur buvo įrengtos seniausios mieste žydų kapinės, o užbaigsime prie J. L. Wienerio vardo promenados, prie pėsčiųjų tilto per geležinkelį. Keliaudami šiuo maršrutu, bandysime įsivaizduoti, kokia buvo XIX a. Klaipėda, keliausime pro Jono bažnyčios vietą, nes jis skyrė lėšų būtent tos bažnyčios bokšto statybai, praeisime pro Turgaus g. 3 namą, kur J. L. Wieneris daug metų gyveno, bandysime atrasti tą dingusią Klaipėdą“, – pasakojo M. Misevičiūtė.

Redakcijos archyvo nuotr.

Labdariui grąžino skolą

J. L. Wieneris (1795–1862) didžiules pinigų sumas aukojo našlaičiams, buvo įkūręs namus nusigyvenusiems miestiečiams, rėmė tuometę miesto ligoninę, pastatas dabartinėje S. Daukanto g. prieš Vytauto Didžiojo gimnaziją pastatytas jo pastangomis.

Manoma, kad jo lėšomis statytas ir buvusios Šv. Jono bažnyčios bokštas.

Pats finansavo jo vardu vadintą promenadą – dabartinės Šaulių gatvės ruožą nuo Lietuvininkų aikštės link Tauralaukio.

Mirdamas, J. L. Wieneris 1855 m. surašytu testamentu visą milžinišką 300 tūkst. talerių turtą paliko Klaipėdos miestui, jo „gražiems sutvarkymams“.

Vis dėlto buvo sąlyga, mecenatas pageidavo būti palaidotas ne žydų, o miesto kapinėse (dabartiniame Skulptūrų parke).

Jo atminimui dar XIX a. buvo pastatytas balto marmuro graikiško stiliaus antkapinis paminklas, ant kurio iškaltas užrašas: „Jo atminimą gerbia draugai, jį laimina vargšai“.

Tai buvo vienas įspūdingiausių paminklų miesto kapinėse, kuris apie 1977 m. buvo sugriautas, bet išliko fragmentai.

Daugiau nei prieš 20 metų, grąžinant skolą garbaus labdario atminimui, toje pačioje vietoje atstatytas antkapinis paminklas.